Vien iš Italijos Graikija nupirko 52 mln. eurų vertės šaunamųjų ginklų.
2010-aisiais, kai buvo deramasi dėl pirmojo finansinės paramos paketo Graikijai, Europos Sąjungos (ES) valstybės šiai šaliai pardavė ginklų už daugiau nei 1 mlrd. eurų.
Kuriant taupymo planus Europoje pirmuoju smuiku kartu su Vokietija griežianti Prancūzija graikams pardavė daugiausia ginklų: karinių lėktuvų – už 794 mln. eurų, specialių juose naudojamų prietaisų – už 19 mln. eurų, raketų – už 58 mln. eurų, rodo Europos Tarybos informacija, kurią skelbia „EUobserver“ naujienų svetainė.
Kitos dvi taupymo entuziastės – Vokietija ir Nyderlandai – graikams pardavė 90 mln. eurų vertės specialių elektroninių prietaisų ir antžeminių transporto priemonių. Iš Italijos Graikija nupirko 52 mln. eurų vertės šaunamųjų ginklų, lėktuvų dalių, o iš Ispanijos – 33 mln. eurų vertės karinių chemikalų.
Graikija turi kaip įmanoma labiau apkarpyti savo išlaidas, tačiau išlieka viena daugiausia lėšų ginklams išleidžiančia valstybė regione. Taip esą yra dėl įžvelgiamos grėsmės iš Turkijos.
2010 metais tuometinis Graikijos gynybos ministro pavaduotojas Panos Beglitis naujienų agentūrai „Reuters“ sakė, kad ES šalys narės nespaudžia Atėnų pirkti ginklų mainais į finansinę paramą. Prekyba ginklais tarp šalių esą vyko visada ir tai neturi nieko bendra su krize.
Tačiau tuometinio Graikijos lyderio George’o Papandreou bendražygis, norėjęs likti anonimu, tai pačiai naujienų agentūrai kalbėjo kitaip: „Niekas nesako: „Pirkite mūsų karo laivus arba mes jūsų negelbėsime“. Tačiau potekstė aiški: jeigu mes pirksime, jie bus labiau linkę mus remti“.
Prekyba su Artimaisiais Rytais
Kalbant apie Artimuosius Rytus, 2010 metų duomenys rodo, kad ES šalys apginklavo sąjungininkus musulmonus sunitus „šaltajame kare“ prieš musulmonus šiitus Irane ir Sirijoje, teigia „EUobserver“.
ES šalims buvo suteikta 2,5 mlrd. eurų vertės licencijų ginklų eksportui į Saudo Arabiją, 1,5 mlrd. eurų vertės licencijų eksportui į Jungtinius Arabų Emyratus ir 1,2 mlrd. eurų – į Omaną.
Į mažesnes sunitų režimo kontroliuojamas teritorijas – Bahreiną, Jordaniją, Kuveitą, Katarą ir Jemeną – ginklų parduota už maždaug 1,1 mlrd. eurų. Tuo metu Iranui ir Sirijai ginklų beveik neparduota.
Tokia ginklų pardavimo statistika, anot „EUobserver“ iš dalies sutampa su ES politine reakcija į Arabų pavasarį. ES šalys per pastaruosius metus sunitų diktatoriams suteikė pakankmai daug veikimo laisvės represijų atžvilgiu, tačiau griežtai pasmerkė žmogaus teisių pažeidimus Irane ar strategiškai mažiau svarbiose šalyse Šiaurės Afrikoje.
