Nelegalių darbuotojų skaičiumi išsiskiria statybos.
Lietuvoje registruotų bedarbių yra apie 245 tūkstančius, kai nedarbo pašalpas gauna apie 39 tūkstančius gyventojų. Iš ko gyvena likę bedarbiai?
Negalima sakyti, kad visi bedarbiai dirba nelegaliai. Tačiau nelegalaus darbo problema yra akivaizdi.
Praėjusiais metais Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) inspektoriai, atlikę per 3,6 tūkst. patikrinimų, kurių metu tikrino įmones, ūkininkų ūkius bei fizinius asmenis, nustatė daugiau nei 1,8 tūkst. nelegaliai dirbusių asmenų. Nelegalių darbuotojų pernai nustatyta du kartus daugiau nei 2010-aisias ir 2,5 karto daugiau nei 2009 metais.
„Tačiau šie skaičiai augo proporcingai didinamam inspektavimų skaičiui: pernai nelegalaus darbo patikrinimų skaičius išaugo dvigubai, lyginant su ankstesniais dvejais metais“, – atkreipia dėmesį VDI atstovė Gabrielė Banaitytė.
Daugiausia nelegalaus darbo atvejų nustatyta statybų ir žemės ūkio sektoriuose. Iki šiol už nelegalų darbą buvo baudžiami tik darbdaviai, o neteisėtai dirbę žmonės jokių baudų negaudavo. Nuo šių metų situacija keičiasi. VDI ir savivaldybės pradėjo keistis informacija, tad nelegaliai dirbęs asmuo gali netekti jam priklausančių išmokų.
Gauna neoficialų atlyginimą
„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio skaičiavimais, visos neoficialios gyventojų pajamos pernai sudarė apie 11 milijardų litų ir nelabai skyrėsi nuo ankstesnių metų.
„Maždaug du trečdaliai šios sumos yra neoficialiai mokami atlyginimai, o likusi dalis – pajamos iš nelegalios veiklos, pavyzdžiui, kontrabandos“, – teigia N. Mačiulis.
2010 metų pabaigoje „Swedbank“ atliko tyrimą, po kurio paaiškėjo, kad 54 proc. bedarbių turėjo nelegalių su darbo santykiais susijusių pajamų.
„Manau, kad ir dabar situacija panaši. Vyriausybė ėmėsi griežtų priemonių, kad sustabdytų nelegalų darbą. Tačiau tokių, kurie dirba visiškai nelegaliai, nėra daug. Daugiau tokių, kurie dalį pinigų gauna oficialiai, o likusią dalį – vokelyje. Privačiame sektoriuje gaunančių minimalų atlyginimą yra apie 20 proc., o valstybiniame sektoriuje – tik apie 6 proc. Akivaizdu, kad tai yra nukrypimas nuo normos ir vis dar gaji atlyginimų mokėjimo vokeliuose praktika“, – sako N. Mačiulis.
Registruojasi dėl lengvatų
Dalis bedarbių verčiasi įsigiję verslo liudijimą – tiesa, tokiu atveju jie „pagerina“ nedarbo statistiką, nes gavę verslo liudijimą nebepatenka į bedarbių sąrašus.
Šių metų sausį, palyginti su gruodžio mėnesiu, bedarbių, įsigijusių verslo liudijimus, skaičius išaugo daugiau kaip 2 kartus. Darbo biržos specialistai tikina, kad metų pradžioje išaugęs besikreipiančių bedarbių skaičius – įprasta metų pradžios situacija, kai registruojasi daugiau žmonių norinčių imtis individualios veiklos pagal verslo liudijimus.
Darbo biržos duomenimis, 2011 metais įsigyta 54,7 tūkst. lengvatinių verslo liudijimų iki 6 mėn. laikotarpiui, tai yra 64 proc. daugiau negu 2010 metais.
Tiesa, Lietuvos darbo biržos statistika nesutampa su Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, kurie rodo, kad bedarbių, įsigijusių verslo liudijimus su lengvatomis, skaičius 2011 m. siekė 14 tūkst. 615 ir tai yra 23,44 proc. mažiau nei 2010 m.
VMI atstovas Darius Buta aiškina, kad toks skirtumas galėjo susidaryti dėl to, kad Darbo birža skaičiuoja visus bedarbius, įsigijusius verslo liudijimą, o VMI – tik asmenis, įsigijusius verslo liudijimą su bedarbio lengvata.
„Jei asmuo, net ir būdamas bedarbis, neprašė jokios lengvatos, arba prašė kitokios lengvatos (pavyzdžiui, skirtos daugiavaikiams tėvams), tai VMI jo, kaip asmens, prisitaikiusio bedarbio lengvatą, neskaičiuoja“, – sakė D. Buta.
Daugiausia bedarbių įsigijo verslo liudijimus prekybos, kirpyklų ir kosmetikos salonų, statybos baigimo apdailos ir valymo darbų, variklinių transporto priemonių priežiūros ir remonto, specialiųjų statybos darbų, drabužių siuvimo ir taisymo, medienos ruošos veiklai vykdyti.
