2011 metais nedarbo lygis mažėjo nevienodai.
Lietuvoje tik du iš trijų darbingo amžiaus žmonės dirba. Šis dirbančiųjų ir darbingo amžiaus žmonių santykis prasčiausias iš visų Baltijos šalių ir blogesnis už Europos Sąjungos (ES) vidurkį. Tai reiškia, kad mažiau uždirbama, mažiau išleidžiama, mažiau mokesčių surenkama, o našta dirbantiesiems didėja.
Lietuvos darbo rinka susiduria su iššūkiais dėl mažėjančios darbo jėgos, aukšto ilgalaikio ir jaunimo nedarbo bei atotrūkio tarp norinčių įsidarbinti įgūdžių ir darbo rinkos paklausos. „Swedbank“ atlikta analizė rodo, kad potencialus Lietuvos ekonomikos augimas priklausys nuo to, ar šalies darbo rinka taps lankstesnė ir efektyvesnė.
„Artimiausius penkerius metus gyventojų skaičius trauksis vidutiniškai 0,6 proc., o darbo jėgos – 0,8 proc. per metus. Dirbančiųjų skaičiaus vidutinis augimas sieks 1,4 proc., o produktyvumo – 2,8 proc. Taigi, gyventojų ir darbo jėgos skaičius potencialų augimą trauks žemyn, o produktyvumas ir dirbantieji bus teigiamas veiksnys“, – tikina „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė.
Ilgesnis pensinis amžius padidins darbo jėgos aktyvumą. Tuo tarpu minimalaus atlyginimo didinimas gali turėti dvejopą poveikį. Didesnis minimalus užmokestis gali sumažinti nedarbą, nes sumažės skirtumas tarp to, ką žmogus gali gauti įsidarbinęs, ir visų jam priklausančių pašalpų. Tai turėtų didinti motyvaciją dirbti ir daryti tai oficialiai.
Tačiau minimalaus atlyginimo didinimas gali turėti neigiamą poveikį mažesnes negu vidutines pajamas gaunantiems darbuotojams, nes gali slopinti mažiau apmokamų darbo vietų kūrimą.
Jaunimui sudėtingiau įgyti patirties
Anot V. Šečkutės, kartais klaidingai manoma, kad kas trečias jaunuolis Lietuvoje negali susirasti darbo. Ekonomistė paskaičiavo, kad iš viso Lietuvoje yra apie 450 tūkst. jaunuolių nuo 15-24 metų. Apie 315 tūkst. jų mokosi, studijuoja ir iš tikrųjų daugelis jų tiesiog neieško darbo.
Taigi, absoliutus darbo nerandančių jaunuolių skaičius siekia palyginti nedaug – apie 32 tūkst. arba kiek daugiau nei 7 proc. iš visų jaunuolių. Be to, dauguma jų neturi kvalifikacijos, todėl yra mažiau patrauklūs darbo rinkoje.
„Nepaisant to, jaunimo nedarbo problema egzistuoja, – sako „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė. Ilgai darbo nesugebantys rasti jaunuoliai gali nuspręsti išvykti iš šalies ir taip dar paspartinti darbo jėgos mažėjimą. Tuo tarpu likusieji ateityje bus mažiau produktyvūs, kadangi būdami bedarbiais negalėjo įgyti patirties“.
„Swedbank“ ekonomistė pabrėžia, kad taip pat svarbu, jog visa švietimo sistema taptų labiau orientuota į darbo rinkos poreikius bei paruoštų daugiau praktinės patirties turinčių specialistų. Dauguma abiturientų pasirenka studijuoti socialinius mokslus. Tuo tarpu maža taikomuosius mokslus studijuojančiųjų dalis gali lėtinti inovacijų plėtrą.
Į kai kurias vietas nerandama žmonių
Pastaruoju metu susiklosčiusi situacija, kai yra nemažai laisvų darbo vietų, bet nedarbas laikosi aukštame lygyje, rodo, kad bedarbių įgūdžiai neatitinka darbo rinkos paklausos.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2011 m. šalyje buvo 9,8 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams.
„Nors paskutinį praėjusį metų ketvirtį situacija pasikeitė, laisvų darbo vietų sumažėjo. Tačiau manau, kad tai – laikinas efektas, kurį sukėlė besitęsiantys neramumai euro zonoje ir banko „Snoras“ griūtis. Darbdaviai tapo atsargesni ir sumažino laisvų darbo vietų skaičių“, – sakė V. Šečkutė.
Kita problema – ilgalaikis nedarbas. Jis neigiamai veikia darbo rinką, nes bedarbiai netenka savo įgūdžių, praranda viltį kada nors įsidarbinti ir tampa neaktyviais. Tokie žmonės tampa nepatrauklūs ir darbdaviams.
Ekonomistės manymu, reikia tobulinti ne tik perkvalifikavimo programas, bet ir visą švietimo sistemą. Prie to galėtų prisidėti privatus sektorius, kuris geriau žino, kokius specialistus ruošti ir kokias jų kompetencijas svarbiausia ugdyti. Paramos perkvalifikavimui teikimas tiesiogiai darbdaviams galėtų duoti daugiau naudos, todėl šis procesas turėtų būti spartinamas.
