C. Laszlo Lietuvoje laukia sunkus triūsas.
Vienas vengras iš Transilvanijos – Steponas Batoras – yra palikęs neišdildomą pėdsaką Lietuvos istorijoje. Kažką panašaus bandys padaryti jo tautietis ir kraštietis Csaba Laszlo, naujasis Lietuvos futbolo rinktinės strategas.
Steponas Batoras (vengr. Istvan Bathory) istorikų laikomas vienu iškiliausių Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių. Iškart po Liublino unijos valdęs Transilvanijos vengras pasižymėjo ir pergalingais karais, ir sėkmingomis valstybės vidaus reformomis, tačiau Lietuvai jis visada bus reikšmingas dėl kito fakto. Vilniaus universiteto bibliotekoje iki šiol saugomas pergamentas, kuriuo 1579 m. Steponas Batoras Vilniaus jėzuitų kolegiją paskelbė universitetu – pirmąja aukštąja mokykla Rytų Europoje.
Toje pačioje Transilvanijoje gimęs C. Laszlo kalbėdamas su IQ pats paminėjo Steponą Batorą. „Žinau, kad jis buvo geras valdovas ir yra prisimenamas. Svarbiausia, kad jūs jau galite nujausti, su kuo turėsite reikalų“, – nusijuokė naujasis futbolo rinktinės treneris.
Steponą Batorą ir C. Laszlo skiria ne tik keli šimtmečiai ir didžiulis kontrastas tarp pareigų. XVI a. Steponas Batoras Abiejų Tautų Respublikos valdovu tapo be Lietuvos didikų žinios, o ir šiaip mūsų šalyje buvo retas svečias.
C. Laszlo ketina elgtis priešingai. Vasario viduryje futbolo specialistas atsikraustė į Lietuvą ir čia praleis mažiausiai dvejus metus. Vengro sutartis su Lietuvos futbolo federacija (LFF) sudaryta pagal formulę „2+2“, tačiau jis prisipažino tikįs, kad ir 2016 m. nebus pabaiga.
„Matau gerą projektą, įdomią viziją ir geras perspektyvas. Taip, dabar situacija yra sudėtinga, daug ko trūksta – žaidėjų, aikščių ir panašiai, bet noriu sunkiai dirbti ir augti kartu su Lietuvos futbolu. Jei būsiu reikalingas, čia noriu likti ilgam“, – aiškino C. Laszlo ir kartu pridūrė, kad yra rimtai nusiteikęs išmokti ir lietuvių kalbą.
Meilės vardas – Disciplina
Koks jis – 48-erių vengras C. Laszlo, Lietuvos rinktinės trenerio rinkimuose nukonkuravęs Valdą Ivanauską, Liudą Rumbutį ir Georgį Dmitrijevą?
1 faktas: C. Laszlo – geras diplomatas. Lietuvos futbolo aistruoliams jis tapo geriau pažįstamas 2008 m., kai pradėjo vadovauti Vladimiro Romanovo valdomam Edinburgo „Hearts“. Ir vadovavo net 18 mėnesių! Lietuvai, vis geriau ir geriau „susipažįstančiai“ su Kauno verslininku, šis skaičius turėtų būti iškalbingas – tiek ilgai nė vienas treneris nedirbo nei „Hearts“, nei Kauno „Žalgiryje“.
„Jei pusantrų metų galėjote dirbti su V. Romanovu, galite dirbti su bet kuo?“ – IQ pabandė provokuoti C. Laszlo. Vengras labai plačiai nusišypsojo, bet ir vėl pakartojo tą patį, ką buvo minėjęs Škotijos, Vengrijos ir Lietuvos žurnalistams.
„Su V. Romanovu neturėjau jokių problemų, neliko jokių nuoskaudų. Atvirkščiai, esu jam dėkingas už progą dirbti Škotijoje, be to, tam tikra prasme jis man atvėrė kelią ir į Lietuvą. Tikiuosi su juo susitikti, išgerti vyno ir pagaliau paklausti, kodėl jis mane atleido“, – pusiau juokais, pusiau rimtai sakė Lietuvos rinktinės treneris.
2 faktas: C. Laszlo – kietos rankos šalininkas. Kas stebėdavo „Hearts“ rungtynes, visada atkreipdavo dėmesį, koks rūstus ir atšiaurus per rungtynes būdavo šis treneris. Ir jis pats pripažino, kad egzistuoja tarytum du skirtingi asmenys. Vienas – C. Laszlo-futbolo treneris, kitas – C. Laszlo-žmogus.
C. Laszlo-futbolo treneris dažniausiai vartoja žodžius „disciplina“ ir „hierarchija“. Vengras šių žodžių galią pajuto Vokietijoje, į kurią emigravo būdamas 20-ties. Beveik 20 metų dėl drausmės ir disciplinos apsvaigusioje šalyje paliko savo žymę.
„Nesu tikras, ar vokiečiai yra labai laimingi, bet faktas, kad jie yra sėkmingi. Ir to pagrindas yra disciplina. Jei jie ko nors imasi, jie turi valios tai daryti iki galo ir taip, kaip geriausiai įmanoma. Bet kurioje įmonėje turi būti disciplina ir hierarchija. Kas bus, jei įmonėje kiekvienas darbuotojas pradės vadovauti, ką reikia daryti? Futbolo komanda man – kaip ta pati įmonė. Kiekvienas žaidėjas ir trenerių štabo narys turi savo pareigas ir atsakomybę, bet svarbiausia – hierarchija. Galite sakyti, kad esu diktatorius, bet aš taip nemanau. Man svarbiausia galutinis rezultatas, o toks būdas jo siekti yra pats geriausias“, – savo filosofiją dėstė C. Laszlo.
3 faktas: C. Laszlo – sėkmingas treneris. Jis buvo išrinktas geriausiu Vengrijos ir Škotijos metų treneriu. Jam vadovaujant Ugandos rinktinė FIFA reitinge pakilo daugiau nei 100 pozicijų į viršų. Bet sėkmė nėra ant žemės besivoliojanti kupiūra, ją garantuoja tik darbas. C. Laszlo turi savo sėkmės formulę ir ja be atodairos vadovaujasi.
„Talentas savaime nieko nenulemia. Jei taip būtų, mums nereikėtų rengti pasaulio čempionatų – galėtume tiesiog atiduoti taurę brazilams. Talentas svarbu, bet didžiąją dalį rezultato lemia darbas. Nekenčiu tokių paaiškinimų iš serijos „šiandien buvo ne mūsų diena“, „varžovai žaidė pernelyg gerai“. Ne, jei jau pralaimėjai, vadinasi, nebuvai šiai kovai pasiruošęs“, – įsitikinęs C. Laszlo.
Įgyvendinant kartų kaitą
C. Laszlo Lietuvoje laukia sunkus triūsas. Pralaimėjimas ir lygiosios su Lichtenšteinu, per 180 minučių taip ir neįmušus nė vieno įvarčio, buvo turbūt žemiausias taškas per visą šalies futbolo istoriją. Atrodytų, iš čia vienintelis kelias tėra aukštyn? Nebūtinai.
Transilvanijos vengras bent pradžioje turės naudoti seną bagažą. C. Laszlo jau dėlioja savo rinktinės kandidatų sąrašus, bet juose neišvengiamai dominuos tos pačios pavardės, kaip Algimanto Liubinsko, Jose Couceiro ir Raimondo Žutauto užrašų knygelėse. Lietuva šiuo metu turi senstančią komandą (apie tai rašėme IQ liepos mėnesio numeryje – red. past.), o naujos žvaigždutės tiesiog nesuspindi. Pats C. Laszlo, kaip ir LFF vadovai, dideles viltis sieja su Futbolo akademija, tačiau jos auklėtiniai kelerius artimiausius metus rinktinės dar nepapildys.
Talentas savaime nieko nenulemia. Jei taip būtų, mums nereikėtų rengti pasaulio čempionatų – galėtume tiesiog atiduoti taurę brazilams.
„Ieškosime rezervų. Turime statyti namą, o tai daryti visada reikia nuo pamatų. Todėl ir noriu iš arti stebėti šalies jaunimo rinktines, bendrauti su A lygos treneriais. Neketinu būti tas, kuris jiems aiškins, ką daryti. Manau, kad pasimokyti galėsiu ir aš, ir jie. Man svarbu alsuoti Lietuvos futbolu, jausti kiekvieną, net mažiausią, pokytį. Esu girdėjęs pasakymų, kad A lygoje nėra rinktinei tinkamų žaidėjų. Su tuo tikrai nesutinku. Kelis žaidėjus būtinai atrasime“, – mirktelėjo Lietuvos rinktinės strategas.
2014 m. pasaulio čempionato atrankos cikle nacionalinės komandos stuburą vis dar turėtų sudaryti senoji gvardija, bet C. Laszlo nusiteikęs metodiškai įlieti šviežio kraujo. Juolab kad LFF nekelia žūtbūtinio tikslo patekti į pirmenybes Brazilijoje. Dar viena C. Laszlo užduotis – pataisyti komandos mikroklimatą, kuris gana akivaizdžiai pradėjo skilinėti R. Žutauto vadovavimo laikais. Be to, treneris pažadėjo asmeniškai bendrauti su rinktinės kandidatais, kas R. Žutautui buvo „ne mano darbas“.
Naujas pėdsakas
C. Laszlo veiksmų sūkuryje bus galima pamatyti jau vasario pabaigoje, kai Lietuvos B rinktinė susitiks su jaunimo (iki 21 metų) rinktine. Oficialus debiutas prie pagrindinės komandos vairo – rungtynės gegužę su Europos čempionatui besirengiančia Rusija.
Prieš kiekvieną startą kamuoja šioks toks nerimas, bet C. Laszlo labiau žvalgosi į tolesnę ateitį. Svarbiausias jo tikslas – su rinktine kovoti dėl patekimo į 2016 m. Europos čempionatą.
„Trumpo laikotarpio tikslai visada turi būti naudojami tolesniems uždaviniams. Tikrai įsivaizduoju save čia dirbantį ir po 10 metų. Lietuva gali tapti solidžia Europos futbolo vidutinioke, nuolat keliančia triukšmą ir atrankos etapuose, ir pačiuose čempionatuose. Jei tuo netikėčiau, manęs čia nebūtų, – samprotavo C. Laszlo. – Man labai svarbu, kad lietuviai galėtų didžiuotis savo rinktine. Savigarbos jausmas labai svarbus kiekvienai tautai. Ir lietuviai, ir vengrai dabar emigruoja į kitus kraštus, todėl reikia, kad jiems nebūtų gėda pasakyti, kad yra iš Lietuvos ar Vengrijos. Sporto, ypač futbolo, pergalės tą pasididžiavimą labai sustiprina.“
C. Laszlo į Lietuvą atvyko padėti statyti visą futbolo namą ir kurti naują šalies rinktinę. Savo viziją turintis Transilvanijos vengras neketina žvalgytis į šalis. „Niekada nenorėjau eiti kitų pramintais pėdsakais. Visada noriu palikti savo pėdsaką“, – pabrėžė naujasis Lietuvos rinktinės vedlys. Visa Lietuva tikisi, kad šis pėdsakas bus ryškus. Ir ryškus kardinaliai priešinga prasme nei paliktasis R. Žutauto.
