E. Balsiukaitė-Brazdžiūnienė. Paauglių portretai.
Jau antrus metus vykdomas projektas „Duetai“ šį penktadienį pasipildys dar dviejų menininkių kūryba. Aušros Barzdukaitės-Vaitkūnienės ir Elenos Balsiukaitės-Brazdžiūnienės tapyba savitai tyrinėja visuomenės grupes ir subtiliai išreiškia kritiką jos atžvilgiu.
Kovo 2 d. 17 val. galerijoje „Aukso pjūvis” atidaromą parodą sudaro viena nuo kitos nepriklausomos istorijos, tačiau jas vienija pasirinktos meninės sampratos, kuriomis tikslingai atsispindima tam tikra visuomenės dalis.
A. Barzdukaitė-Vaitkūnienė. „Tamsūs tipai“. 2011m. (akrilas).
A. Barzdukaitė-Vaitkūnienė šį kartą žiūrovus kalbina nelabai linksmomis temomis: tai nestabili politika ir alkoholio vartojimas. Pati menininkė teigia tiesiog ieškojusi naujų medžiagų (būrinis audinys, akrilas ir kt.) savai idėjai išreikšti, taip atsirado „labai keistų dalykų“.
Tapytoja renkasi spalvų minimumą ir labiau dėmesį telkia į piešinį (politikos aktualijų tema) arba naudojasi savitų priemonių, tokių kaip žoliapjovės tepalas ant popieriaus, efektyvumu (alkoholio tema). Abiejose šiose „papasakotose istorijose“ galima atrasti daug pesimizmo, juodo humoro ir tragikomedijos elementų.
E. Balsiukaitės-Brazdžiūnienės darbuose vyrauja dvi temos – paaugliai ir vaikai. Pati autorė paauglių temą vadina „Hamleto sindromu“: tai jaunų žmonių iš įvairiausių socialinių sluoksnių portretai. Kitą temą – ikimokyklinio amžiaus vaikų kasdienybę apribotoje teritorijoje (darželio cementinis kiemas) menininkė apibūdina: „Homo Ludens Forever“, t.y. visą laiką žaidžiantys.
Iš pirmo žvilgsnio, neatrodytų, kad taip keliami labai baugūs klausimai. Tačiau psichologiškai perteikta vieša/privati aplinka ir sociumas, paauglių žvilgsniai ir pozos arba akligatvyje „gyvenimą žaidžiantys“ vaikai išryškina visuotinai priimtos senos sistemos neveiksnumą.
A. Barzdukaitės-Vaitkūnienės ir E. Balsiukaitės-Brazdžiūnienės tapybos paroda veiks iki balandžio 2 d.
