Darbymečiui besirengiantys žemdirbiai piktinasi, kad valdžia lieka kurčia jų pasiūlymams supaprastinti pagalbinių darbuotojų įdarbinimo tvarką. Žemdirbiai jau seniai siūlo įvesti vienkartinius leidimus – „vaučerius“ darbininkams dirbti tam tikrą darbą tam tikrą laiką, sumokant priklausančius mokesčius.
Nenori nusikalsti, bet…
Dabar trumpalaikiams darbams samdyti darbuotojus norintiems ūkininkams galioja tie patys įstatymai, kaip ir verslo įmonėms. Tai yra jie turi sudaryti trumpalaikes darbo sutartis, pranešti „Sodrai“.
Ūkininkai teigia, kad tokia tvarka visiškai netinka žemės ūkyje, kuris yra specifinis. Dėl to jie patiria materialinių nuostolių ir sugaišta laiko.
„Tokių darbininkų kontingentas dažnai keičiasi. Vieną dieną padirbęs žmogus kitą jau, žiūrėk, nebeateina. Kartais dėl oro sąlygų ir kitų priežasčių negalime jiems pasiūlyti darbo, o atlyginimą ir mokesčius vis tiek turime mokėti. Užtat sezono metu ūkiuose nemažai žmonių darbuojasi nelegaliai. Niekam ne paslaptis, kad ūkininkai darbininkus tiesiog susirenka prie parduotuvės ir atsiveža į lauką“, – „Sekundei“ teigė Lietuvos ūkininkų sąjungos Panevėžio rajono skyriaus pirmininko pavaduotojas Ovidijus Pečeliūnas.
Grūdų ūkį turintis O.Pečeliūnas samdo kelis nuolatinius darbuotojus. Tačiau kartais jam, kaip ir daugeliui ūkininkų, prireikia ir papildomų darbo rankų nekvalifikuotiems darbams. Pavyzdžiui, nurinkti akmenis nuo dirbamų laukų.
Ūkininkas, suradęs žmones, kurie apsiima atlikti tokį darbą, turi sudaryti su jais trumpalaikes darbo sutartis, apie tai pranešti „Sodrai“.
Jeigu pavyksta akmenis nurinkti per planuotą laiką, tarkime, dvi ar tris dienas, gerai. Tačiau jeigu po pirmos dienos prapliumpa lyti lietus ir nenustoja nei kitą, nei dar kitą dieną, akmenų rinkimo darbai sustoja.
Jeigu ūkininkas nenori mokėti mokesčių „Sodrai“ ir algų darbuotojams, kurie lietingas dienas sėdi be darbo, jis iš karto privalo informuoti „Sodrą“ apie priverstines darbuotojų prastovas, paskui juos atleisti, pagerėjus oro sąlygoms vėl sudaryti įdarbinimo sutartį, vėl pranešti „Sodrai“.
Beje, pagal dabartinius įstatymus, ūkininkas negali akmenims rinkti ar kitiems elementariems darbams dirbti samdyti nepilnamečių.
Nemažą daržovių ūkį turinčiai Mildai Mikelionienei, kuri prasidėjus derliaus nuėmimo metui irgi neišsiverčia be papildomos darbo jėgos, didžiausias galvos skausmas – stikliuko mėgėjai. Tokie samdiniai padirba vieną ar dvi dienas, o trečią jau nebepasirodo darbe.
Oficialiai juos įdarbinusiai ūkininkei tenka tvarkyti atleidimo procedūras, ieškoti naujų darbininkų, juos vėl įforminti.
„Esu už legalų darbą visuose ūkio sektoriuose, taip pat ir žemės ūkyje. Neatsisakau mokėti mokesčių už vadinamuosius padienius darbininkus, bet jų įdarbinimo tvarką būtina supaprastinti“,– sakė ji.
M.Mikelionienė svarstė, kad ūkininkų laukuose galėtų paplušėti ir socialinių pašalpų gavėjai. Ūkio savininkas jiems sumokėtų atlyginimą už išdirbtas dienas. Atitinkamai mažiau turėtų jam mokėti valstybė.
Viešieji darbai pas ūkininkus negalimi
Panevėžio rajono socialinės paramos skyriaus vedėja Aldona Paškevičienė sako, kad socialinių pašalpų gavėjai ir šiemet bus kviečiami talkininkauti, t.y. dirbti visuomenei naudingus darbus.
Tačiau pagal įstatymus, jie negali triūsti privatiems darbdaviams, o ūkininkai irgi tokie yra.
„Žinau, kad Akmenės rajone ūkininkai siūlė savivaldybei nukreipti pas juos pasidarbuoti socialinių pašalpų gavėjus, tačiau jiems buvo paaiškinta, kad tai neįmanoma“, – teigė vedėja.
Socialinių pašalpų gavėjams formaliai neužkirstas kelias keletą ar keliolika dienų pasidarbuoti pas ūkininkus padieniais darbininkais. Tačiau vargu ar jiems apsimoka dirbti legaliai.
Mat norėdami, kad socialinės pašalpos, kuri skiriama 3 mėnesiams, mokėjimas būtų pratęstas, jie privalo deklaruoti savo pajamas – parodyti, kiek uždirbo pas ūkininką.
Kai kuriais atvejais pašalpos prašytojo šeimos mėnesio pajamos gali viršyti nustatytą ribą (350 litų vienam šeimos nariui) ir pašalpos mokėjimas gali būti nutrauktas.
Panevėžio darbo biržos direktoriaus pavaduotojos Audronės Biguzienės teigimu, ūkininkai, kaip ir visi kiti darbdaviai, įdarbinantys tam tikroms grupėms priklausančius bedarbius, gali pasinaudoti numatytomis valstybės subsidijomis. Tačiau Darbo birža neremia vadinamųjų padienių darbininkų įdarbinimo.
Lengvatos – tik sodininkams
„Sekundei“ Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje pasiteiravus, ar neplanuojama atsižvelgti į ūkininkų siūlymus ir supaprastinti laikinų samdinių įdarbinimo tvarką, buvo atsakyta, kad Žemės ūkio ministerija jau yra parengusi nutarimo projektą, kuriuo yra sprendžiami įdarbinimo žemės ūkiuose klausimai.
Tačiau vakar apie tai paklaustas ŽŪM Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vilius Rekevičius nieko konkretaus negalėjo pasakyti.
Bendrovės Dembavos medelynas, kuri derliui nuimti kasmet samdo daug laikinų darbininkų, direktorė Vitalija Kuliešienė teigė, kad prieš kelerius metus sodininkystės ūkiams buvo supaprastinta žmonių įdarbinimo trumpalaikiams darbams tvarka.
Pasak jos, dabar jiems reikia tik sudaryti sutartį su darbuotoju dėl konkretaus darbo ir sumokėti pajamų mokestį.
Inga SMALSKIENĖ, Sekunde.lt
