V. Vasiliauskas neatmeta galimybės kreiptis į teismą dėl šmeižto „Lietuvos ryte“.
Po neplanuoto apsilankymo Antikorupcijos komisijoje Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas svarsto galimybę paduoti į teismą dienraštį „Lietuvos rytas“. Trečiadienį leidinyje išspausdintame tekste rašoma, kad jis neva spaudė „Snoro“ savininkus atsisakyti dienraščio akcijų. V. Vasiliauskas tikino, kad nei jis asmeniškai, nei Lietuvos bankas „Lietuvos ryto“ akcijomis nesidomėjo.
„Perskaičiau šiandien „Lietuvos rytą“. Vėlgi – straipsnį be autorių. Ir pagalvojau, kad, na, kodėl komisija išklauso žodžių, pasakytų per tarpininkus? Tiesiog, galvoju, tiesiai reikia nueiti ir pasakyti. Tai nuėjau ir pasakiau, kad niekada nesame šnekėję apie „Lietuvos ryto“ akcijų perleidimą. Ir kad Lietuvos banko, kaip priežiūros institucijos, „Lietuvos ryto“ klausimai visiškai nedomina. Kai susiduriu su nesąmone, dažniausiai siūlau žmonėms persišviesti galvą. Tą patį galiu pasakyti ir šiuo atveju“, – sakė V. Vasiliauskas.
Lietuvos banko vadovas nurodė, kad per paskutines dvi banko „Snoras“ veikimo dienas, po „Lietuvos ryto“ publikacijos apie puolimą prieš „lietuviškus bankus“, vien indėliais iš „Snoro“ atsiimta maždaug 111 mln. Lt.
Kiek pinigų iš „Snoro“ iškeliavo ne indėlių pavidalu – jis teigė negalįs atskleisti, kadangi tai yra su ikiteisminiu tyrimu susijusi informacija.
Trečiadienio „Lietuvos ryte“ rašoma, kad komisijos pakviestas „Lietuvos ryto“ vyriausiasis redaktorius Gedvydas Vainauskas parlamentarams tvirtino iš buvusio „Snoro“ prezidento Raimondo Baranausko kelis kartus girdėjęs, kad Lietuvos banko vadovas V. Vasiliauskas jį raginęs dėl ramesnio gyvenimo atsisakyti „Lietuvos ryto“, reikliai vertinančio prezidentės veiklą, akcijų („Snoras“ turėjo kiek daugiau kaip trečdalį „Lietuvos ryto“ akcijų).
V. Vasiliauskas neatmeta galimybės kreiptis į teismą dėl šmeižto, o straipsnį jis vertina kaip gynybinę poziciją ir bandymą parodyti, kad procesas yra politinis.
Tiesa, R. Baranauskas prieš banko žlugimą iš tiesų skleidė informaciją apie tai, kad yra spaudžiamas parduoti „Lietuvos ryto“ akcijas – dėl to jis guodėsi ne tik G. Vainauskui, bet ir kitiems žmonėms. Gali būti, kad jau tuo metu buvo galvojama apie gynybos strategiją.
Mat Lietuvos bankas 2011 metų vasaros pradžioje pradėjo atidžiai domėtis „Snoru“, ir R. Baranauskas nujautė, kad prižiūrėtojai turės jam pastabų (nors nacionalizavimo ir nesitikėjo). Jeigu pastabos būtų pareikštos viešai, neatmestina, kad R. Baranauskas būtų pasiteisinęs, jog viskas tik dėl to, kad „Snoras“ turi „Lietuvos ryto“ akcijų.
