Diskutuojant apie šalies gyvenimui svarbius dalykus klausiama politikų, ekonomistų, apžvalgininkų, įvairių sričių specialistų nuomonės. Tačiau kiek įtakos jų dėstomos visiškai skirtingos nuomonės ir pateikiami ar nutylimi argumentai turi gyventojų veiksmams ir ateities lūkesčiams?
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vadovo, sociologo Vlado Gaidžio nuomone, net ir šiuo metu dar labai populiarus argumentas: „Bet juk sakė per televiziją“. Vis dėlto, didžiausią įtaką žmonėms esą daro ne kurio nors vieno asmens pasisakymai, bet visų kalbėtojų kartu sukuriama atmosfera.
Komunikacijos specialistė, Vilniaus universiteto docentė Vilija Gudonienė meta akmenį tiek į žurnalistų, tiek į politikų bei ekspertų daržą. Lietuvos žurnalistai esą per mažai remiasi specialistų pasisakymais. O politikai ir ekspertai dažnai nemato būtinybės pagrįsti savo teiginius argumentais.
Savo ruožtu psichologė Daiva Balčiūnienė tikina, kad žmonės pastaruoju metu dažnai jaučiasi apgaudinėjami – įvairūs politikai, pareigūnai, ekspertai dažnai sako viena, o paskui persigalvoja. Arba jiems dar nespėjus persigalvoti atsitinka priešingai, nei jie žadėjo.
Sociologo V. Gaidžio teigimu, politikų ir analitikų žinomumas Lietuvoje mažas.
Skiriasi kaip diena ir naktis
„Žmonės dabar jaučiasi labai nesaugiai, dažnai apgaunami. Tam, kad jie pasijustų saugiau, tie asmenys, kurie yra atsakingi už kažkokius valstybės sprendimus, turėtų būti tikrai sąžiningi, sąžiningai kalbėti apie tai, kaip yra iš tikrųjų. Vieną dieną pasako, kad šiluma nebrangs, o ji pabrangsta, pasako, kad bankas yra stabilus, o jis bankrutuoja. Tada žmonėms automatiškai atsiranda netikėjimo nuostata“, – IQ.lt dėstė D. Balčiūnienė.
Šie jos paminėti pavyzdžiai – tik keli iš daugelio. Jų viešojoje erdvėje – nors tvenkinį tvenk. Štai keli žinomi ekonomistai visiškai nesutaria nei dėl artėjančių rinkimų įtakos Lietuvos ekonomikos situacijai.
Vyriausiasis „Danske“ banko analitikas Larsas Christensenas laikosi nuomonės, kad artėjantys Seimo rinkimai įtakos Lietuvos ekonomikos padėčiau greičiausiai neturės. Be to, jis įsitikinęs, kad situacija skolų krizės kamuojamoje Europoje taisosi, o euras atlaikė visus sunkumus.
Tačiau SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda neabejoja, kad artėjančių Seimo rinkimų įtaka pasireiškia per daugybę kritinių ekonominės politikos klausimų, į kuriuos šiuo metu šalis neturi atsakymų. Taip pat G. Nausėda, nepaisant Graikijai skirtos 130 mlrd. eurų paramos, Europoje nemato „vidinės jėgos“, kuri padėtų išspręsti euro zonos bėdas.
Nevienodai vertinama ir padėtis sostinėje, kurios skolų kupra artėja milijardo litų link. Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas nesitiki, kad skola sumažės. „Neatmesčiau galimybės, kad per artimiausius 10 metų viena ar kita savivaldybė jau bandys ne tai kad bankrutuoti, bet atsikratyti bent dalies naštos, perkelti dalį tos skolos Vyriausybei, ar panašiai“, – nuogąstavo Ž. Mauricas.
Tačiau „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis abejojo, ar gali susidaryti tokia situacija, kai savivaldybė nesugebės grąžinti savo skolos ar mokėti palūkanų.
Skirtingų pozicijų ekonominiais klausimais laikosi ir šalies politikai. Pavyzdžiui, tvirtinant 2012-ųjų biudžetą, premjeras Andrius Kubilius tikino, kad biudžeto deficitas jokiais būdais negali viršyti 3 proc. bendrojo vidaus produkto. Kitu atveju šaliai esą bus sudėtinga skolintis tarptautinėse rinkose ir už skolas teks mokėti gerokai brangiau.
„Galima būtų padiskutuoti ir apie kiek didesnį, pavyzdžiui, iki 3,5 proc. deficitą, taip paliekant didesnes galimybes skirti papildomus šimtus milijonų socialinėms reikmėms, skurdžiausiems visuomenės sluoksniams, naujoms darbo vietoms kurti“, – tikino vienas opozicijos lyderių, socialdemokratas Algirdas Butkevičius.
Be to, jis kartu su kai kuriais kitais politikais siūlė Vyriausybei skolintis ne tarptautinėse rinkose, o iš Tarptautinio valiutos fondo.
Politikų ir analitikų žinomumas menkas
Psichologė D. Balčiūnienė aiškina, kad tai, kaip žmogų paveikia tokie skirtingi skirtingų kalbėtojų teiginiai, priklauso nuo paties žmogaus. Jeigu žmogus turi savo nuomonę kažkokiu klausimu ir išgirsta autoritetingo asmens nuomonę, kuri patvirtina jo paties nuomonę, tai ji dar labiau sustiprėja.
„Žmonės dabar jaučiasi labai nesaugiai, dažnai apgaunami. Tam, kad jie pasijustų saugiau, tie asmenys, kurie yra atsakingi už kažkokius valstybės sprendimus, turėtų būti tikrai sąžiningi, sąžiningai kalbėti apie tai, kaip yra iš tikrųjų“, – sakė psichologė D. Balčiūnienė.
Tačiau kita dalis žmonių, girdėdami skirtingas nuomones suirzta ir galvoja: „„Kvailiai, vienas sako taip, kitas kitaip ir mes nebežinome, kuo tikėti“.
„Visuomenėje apskritai labai daug neaiškumo, neapibrėžtumo, nihilizmo. Neapibrėžtumo jausmas žmogui yra vienas sunkiausių gyvenime. Kai žmonės girdi prieštaringus komentarus, įsijungia psichologinė gynyba: „Šneka nesąmones, niekuo negalima tikėti, nenoriu nieko apie tai žinoti“, – dėstė psichologė.
Savo ruožtu sociologas V. Gaidys, kalbėdamas apie analitikų daromą įtaką žmonėms ir jų lūkesčiams, rėmėsi žurnalo IQ užsakymu „Vilmorus“ atlikto tyrimo apie gyventojų pasitikėjimą ekonomikos analitikais, duomenimis.
„Tyrimo metu žmonėms buvo pateiktos 13 apžvalgininkų, žinomų ekonomistų pavardės. Daugiau nei pusė apklaustųjų savo nuomonę galėjo pasakyti tik apie 2 žmones. Apie likusius 11 – mažiau nei pusė. Taigi, nors analitikai laikomi garsiais, jų žinomumas nėra didelis“, – dėstė V. Gaidys.
Jis pridūrė, kad itin gerai žinomų politikų mūsų šalyje taip pat nėra itin daug. Be to, vienam žmogui esą sudėtinga itin plačiai paskleisti savo nuomonę – mat gausu ir įvairių kitų nuomonių, ir jas perduodančių žiniasklaidos priemonių. „Kakofonija“, – konstatavo V. Gaidys.
Be to, jo teigimu, dėl politikų, analitikų skleidžiamų žinių šiuo metu žmonės vargu, ar gali pakeisti savo elgseną. Pašnekovas rėmėsi sausio mėnesio Lietuvos statistikos departamento duomenimis: paklausti, ar pastaruoju metu sutaupo pinigų, 30 proc. apklaustųjų teigė truputį sutaupantys, 57 proc. – visą išleidžiantys, 6 proc. – leidžiantys santaupas, dar 6 proc. teigė, kad yra priversti skolintis. „Daugumos žmonių ekonominė padėtis yra be pasirinkimų“, – pažymėjo sociologas.
Vis dėlto jis svarstė, kad daugiau įtakos žmonių elgesiui turi ne konkretūs asmenys, bet jų visų pasisakymų sukuriama prieštaringa atmosfera. Tuomet žmonės esą ir reaguoja į ateities įvykius. V. Gaidys pateikė antros 2007-ųjų pusės pavyzdį, kai ekonomikos ir finansų krizė mūsų šalyje dar nebuvo prasidėjusi, bet kai kurių analitikų įspėjimai apie ateinantį sunkmetį padarė savo – vartotojų pasitikėjimo rodiklis ėmė blogėti ir toliau blogėjo visus 2008 metus.
Per mažai ekspertų ir jų argumentų
Viešojoje erdvėje pasisakančius asmenis V. Gaidys buvo linkęs suskirstyti į dvi grupes. Vieni esą radikalūs ir „nuolat tvirtina, kad viskas žlugs“. Tokius kalbėtojus žmonės, anot sociologo, pastebi, tačiau kreipia mažiau dėmesio į jų kalbas. Į kitos – nuosaikesnių – analitikų grupės nuomonę žmonės esą įsiklauso labiau ir juos vertina geriau.
„Tačiau nereikia pervertinti atskirų politikų, politologų, ekonomistų įtakos. Jie visi dalyvauja formuojant tą atmosferą. Tik vieni formuoja daugiau, o kiti formuoja mažiau“, – sakė V. Gaidys.
V. Gudonienės teigimu, politikai ir analitikai išsakydami savo požiūrį dažnai pamiršta argumentuoti.
Komunikacijos specialistė V. Gudonienė tvirtino, kad prieštaringų nuomonių ir skirtingų požiūrių gausa – labai sveikintinas dalykas. Ji pažymėjo, kad žiniasklaida, pateikdama įvairių nuomonių, pagrindimų, faktų, mažina žinių ir supratimo atotrūkį tarp žmonių ir politikų.
Vis dėlto specialistė sutiko, kad kai kurie viešumoje pasisakantys politikai, politologai, ekonomistai moka manipuliuoti žmonių nuomone. „Ta dalis žmonių, kurie nenori galvoti patys, neturi išsilavinimo, įgūdžių, jie tikrai bus emociškai paveikti ir patraukti į kažkurią pusę“, – pažymėjo V. Gudonienė.
V. Gudonienė kritikavo viešai kalbančius politikus, kad šie išsakę kokią nors tiesą nemato būtinybės argumentuoti, pagrįsti skaičiavimais, ekspertų nuomonėmis. „Jeigu taip būtų, pozicija su opozicija galėtų diskutuoti ir žiūrėti, ką kas klaidingai paskaičiavo, kur ko neįtraukė. Bet kai jie viską pateikia be skaičiavimų ir argumentų, tai pozicija ir opozicija ir lieka tik tam, kad būtų pozicija ir opozicija“, – sakė specialistė.
Anot jos, argumentų ypač trūksta, kai kalbama apie itin svarbius dalykus. Pavyzdžiui, tokius, kaip atominė elektrinė ar suskystintų dujų terminalas. „Ilgalaikių skaičiavimų nėra, nei vieni, nei kiti jų nepateikia“, – sakė V. Gudonienė.
