Uždraustų teritorijų nebeliks?
Nors iš daugiau kaip 130 tūkst. Lietuvoje registruotų įmonių beveik 30 proc. direktorės yra moterys, tarp vadovaujančių didžiausioms bendrovėms net 91 proc. sudaro vyrai. Moterys dažniausiai vadovauja mažoms įmonėms, kurių metinė apyvarta siekia iki 1 mln. litų.
Ar dėl tokios moterų padėties versle kalti stereotipai, gebėjimų vadovauti stoka, o gal moteriško charakterio ypatumai?
Vadovų paieškos specialistai teigia, kad darbdaviai dažnai turi išankstinę nuostatą dėl ieškomo vadybininko lyties. Anot vadovų paieškos įmonės „Search Group Vilnius“ direktoriaus Šarūno Dyburio, vyrų direktorių dažniausiai ieško įmonės, dirbančios tradicinėse „vyriškose“ ūkio šakose. Tokiomis nuo seno laikomos energetika, gamyba, automobilių verslas, statyba. Vyrauja stereotipai, kad vyrų kolektyve ar vyriškoje ūkio šakoje moteriai nepavyks pasiekti geresnių rezultatų.
Kai kada atitinkamos lyties vadovas ieškomas dėl kitų priežasčių. Štai įmonės, dirbančios Rytų rinkose, paprastai pageidauja vadovų vyrų, nes jiems paprasčiau važinėti į komandiruotes, o Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos įmonių vadovai sunkiai priima į savo būrį verslininkes moteris.
Gajus ir stereotipas, kad vyrai drąsesni, mažiau pasiduodantys emocijoms ir geriau jaučiasi augančiose, naujas rinkas agresyviai užkariaujančiose įmonėse. Būtent tokios nuostatos, arba „stiklinės lubos“, „ISM Executive School“ žmogiškųjų išteklių ir organizacijos psichologijos modulių vadovės Margaritos Pilkauskienės nuomone, yra didžiausias trukdys moters kelyje į aukščiausius įmonių vadovų postus.
Vakariečiai nekuria moterims dirbtinių kliūčių ir neretai netgi specialiai stengiasi subalansuoti savo įmonės personalą pagal lytį. Jei kolektyve dominuoja vyrai, bus teikiama pirmenybė vadovei moteriai.
„Lietuvių priešiškumą vadovėms moterims neretai pavyksta sugriauti pasiteiravus, kas darbdaviui svarbiau – lytis ar kompetencija“, – tvirtino tarptautinės vadovų atrankos kompanijos „Pedersen & Partners“ partnerė Kristina Vaivadaitė. „Krasta auto“ vadovė prie įmonės vairo stojo padariusi sėkmingą karjerą nuo importo ir pardavimo koordinatorės, o „SEB Gyvybės draudimas“ vadovė Baiginat Kamuntavičienė – nurungusi 11 pretendentų vyrų. Motinystė taip pat viena priežasčių, kodėl akcininkai įmonės vadovais mieliau renkasi vyrus. Dauguma moterų dar turi pasirūpinti vaikais, šeima, o nuo to dažnai kenčia verslas. Todėl darbdaviai ypač privengia neseniai ištekėjusių moterų, kurios tikriausiai mažiausiai metams pasitrauks iš darbo.
Tačiau ir čia stereotipus griauna gyvenimiški pavyzdžiai. Keturis vaikus auginančiai B. Kamuntavičienei verslo ir šeimos poreikius padeda suderinti vyras: „Manau, kad būtų nesąžininga šeimą skriausti dėl verslo. Gal todėl tiek daug sėkmingų moterų verslininkių yra vienišos ar išsiskyrusios. Man pasisekė, nes turiu puikų sutuoktinį.“
„Kai kurios įmonės labai vertina išsiskyrusias, vaikų turinčias moteris, nes tada jos negali sau leisti nesėkmės ir visomis išgalėmis „įsikabina į darbą“, siekia rezultato“, – pastebi „Delta management“ darbuotojų paieškos padalinio vadovė, partnerė Vilija Būdvytienė.
Nusistovėjusiems stereotipams, kas vyriška, o kas ne, pasiduoda ir pačios moterys. Š. Dyburis pastebi, kad į vyriškose ūkio šakose veikiančių kompanijų vadovų postus pretenduoja daugiausia vyrai: „Lietuvoje merginos nuo mažens auklėtos būti kuklios, laukti, kol prie jų prieis.“ Tai trukdo moterims dėl aukštų postų konkuruoti su vyrais, kurie gerai įvaldę savęs pardavimo meną. Mažesnį moterų vadovių atlyginimą Š. Dyburis linkęs aiškinti ir tuo, kad jos paprasčiausiai nedrįsta paprašyti daugiau.
Daugiausia moteriškas ūkio šakas renkasi ir pradedančios savo verslą. Anot „Versli Lietuva“ generalinio direktoriaus Pauliaus Lukausko, moterys verslo idėjų dažniausiai semiasi iš savo šeimyninės, motiniškos patirties. Regis, dėl to moterų vadovių itin gausu aptarnavimo įmonėse, teikiančiose paslaugas galutiniam vartotojui: moko, gydo, valgydina, skalbia, tvarko. Paprastai tokios įmonės nėra didelės, o jų vadovių atlyginimai atsilieka nuo „vyriškų“ ūkio šakų. Verslo naujokės sudaro apie 40 proc. visų besikreipiančių pagalbos dėl įmonės įkūrimo. Nemažai moterų verslo imasi tik gyvenimo prispirtos – pavyzdžiui, netekusios darbo. Kad jos labai vertina stabilumą, liudija ir tai, jog socialiai patikimesniame valstybiniame sektoriuje 2010 m. moterys sudarė net 68 proc. darbuotojų.
Pranašesnės už vyrus
Moterų verslininkių pranašumas tiesiogiai susijęs su pagrindine moters funkcija – šeima, vaikų auklėjimu. Pirmiausia, tai – gebėjimas vienu metu gerai atlikti net kelis darbus, pavyzdžiui, turėti didelę šeimą ir sėkmingą verslą. Antra, noras suprasti kitus ir siekti visiems priimtino kompromiso. Moterys taip pat pasižymi didesniu kruopštumu, kantrybe, geriau moka bendrauti, tartis. Yra lankstesnės ir laikosi duoto žodžio. Moterys atsargesnės ir tvarkydamos finansinius reikalus. „Lindorff Oy“ filialo Lietuvoje duomenimis, vidutinė moterų skola yra 23 proc. mažesnė negu vyrų. Prieš imdamos paskolą jos blaiviau įvertina savo gebėjimus ją grąžinti. Dailiosios lyties atstovės sudaro tik 32 proc. visų skolininkų, su kuriais dirba „Lindorff Oy“. Tačiau nepaisant didesnio atsargumo tik kiek daugiau nei 17 proc. įmonių, kurioms vadovauja moterys, patenka į „Creditreform Lietuva“ sudaromą ilgalaikiu stabilumu išsiskiriančių kompanijų sąrašą. Galbūt dėl to kaltos per ilgai trunkančios kompromiso paieškos, siekis kiek įmanoma atidėti nemalonius sprendimus, pavyzdžiui, mažinti darbuotojų skaičių, o gal pernelyg didelis atsargumas.
„Moterys yra arčiau žemės, jos geriau mato tai, kas yra čia ir dabar“, – mano „Delta management“ darbuotojų paieškos padalinio vadovė V. Būdvytienė. Dažniausiai jos neieško svajonių darbo, o imasi to, ką moka ir gali, nes reikia išlaikyti šeimą. Štai ir dabar stebėtinai daug vidurinės grandies postų jau yra užėmusios moterys. Jos nuoseklesnės, sutinka palaukti didesnio atlyginimo, daryti karjerą mažais žingsneliais, o ne šuoliais, kas būdinga vyrams. Tai tinka sumažinti išlaidas norintiems darbdaviams. Tačiau kalbant apie aukščiausio ešelono vadoves, pasak „Pedersen & Partners“ partnerės K. Vaivadaitės, jų atlyginimai niekuo nesiskiria, o neretai ir lenkia mokamus vyrams. Š. Dyburis taip pat pastebi, kad vadovės moterys pavaldinius renkasi pagal gebėjimus, o vyrai – proteguoja savo lyties atstovus.
Vadovauti – gimstama?
Visi žurnalo IQ kalbinti personalo atrankos specialistai ir moterys vadovės vieningi – puikių kaip, beje, ir prastų verslo lyderių galima rasti ir tarp moterų, ir tarp vyrų. Juk vadovavimo gebėjimai priklauso ne nuo lyties, o nuo visai kitokių įgūdžių – išsilavinimo, sugebėjimo daryti įtaką kitiems, prisiimti atsakomybę už priimtus sprendimus, suburti žmones bendram tikslui, galų gale nuo vidinės motyvacijos ir siekio, kad tavo vadovaujamas kolektyvas jaustųsi turintis gerą vadovą – kai viskas gerai, jis neturi trukdyti darbuotojų saviraiškai, bet kai iškyla problemų – jis privalo nepabijoti parodyti „raumenų“.
Kaip teigia K. Vaivadaitė, moterų ir vyrų vadovų santykis didžiosiose kompanijose per artimiausius 5–10 metų turėtų smarkiai pasikeisti. Jau dabar auga nauja ekonomikos negandų užgrūdintų, ambicingų, aktyvių, mėgstančių lyderiauti, o ne nuolankiai atsidėti šeimai vadybininkių karta, kuri tikrai paverš nemažai aukščiausių postų iš vyrų. Ir ne tik Lietuvoje.
