Mažmeninė prekyba teberodo augimo ženklus.
Naujausi vidaus prekybos rodikliai rodo, jog į recesiją grimztančios Europos Sąjungos bėdos dar nepaveikė Lietuvos vidaus rinkos tendencijų. Mažmeninės prekybos apimtys sausį, lyginant su gruodžiu, sumenko 20,1 proc., tačiau palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo 17 proc.
Prekybos smukimas sausį yra įprastas dėl sezoniškumo įtakos. Pastaruosius penkiolika metų mažmeninės prekybos apimtys per sausio mėnesį susitraukdavo vidutiniškai kone ketvirtadaliu, t.y. panašiai tiek, kiek paaugdavo gruodį.
Tačiau šių metų sausio mėnesį, palyginti su 2011 m. sausio mėn., mažmeninė prekyba padidėjo 16,4 proc. palyginamosiomis kainomis, o pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką – 17 procentų. Įmonių, prekiaujančių maisto prekėmis, apyvarta padidėjo 10,2 proc., prekiaujančių ne maisto prekėmis – 24,9 proc., automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių – 11,8 proc. palyginamosiomis kainomis.
Nedarbas augs
Banko DNB analitikas Mindaugas Jurgelis įsitikinęs, kad metinis mažmeninės prekybos augimo rodiklis, praėjusį mėnesį siekęs 16,4 proc., vis dar rodo vidaus paklausos augimo spartėjimą, tačiau šios tendencijos netrukus turėtų pasikeisti.
Analitiko teigimu, tam įtakos turi keletas veiksnių. Iš Vakarų Europos atpūtę ekonominio neapibrėžtumo vėjai pesimistiškai nuteikia ekonomikos dalyvius. Namų ūkių ekonominio pasitikėjimo rodiklis sausį buvo žemesnis nei antrąją praėjusių metų pusę. Šalies gamintojai taip pat nesirengia stipriai plėsti gamybos apimčių artimiausiu metu, o tai reiškia lėtesnį tiek bedarbystės mažėjimą tiek atlygio augimą.
„Nedarbas vis dar siekia kone 14 proc., o paskutiniaisiais mėnesiais lūkesčiai darbo rinkos atžvilgiu dar suprastėjo – daugiau žmonių laukia bedarbių skaičiaus didėjimo. Be to metinė infliacija, nors ir lėtėjanti, vis dar lenkia vidutinių atlyginimų didėjimą, tad realiosios gyventojų pajamos ir toliau mažėja. Visa turėtų stabdyti mažmeninės prekybos plėtrą.
Antrąjį pusmetį galimas sektoriaus pagyvėjimas, tačiau tai didele dalimi priklausys nuo to, kaip sėkmingai atsigaus Vakarų Europos ekonomikos, mat šie procesai paveiks tiek mūsų eksportuotojus bei padėtį darbo rinkoje, tiek ir bendras vartotojų nuotaikas“, – įsitikinęs M. Jurgelis.
Padėtis geresnė, nei tikėtasi
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis nusiteikęs kur kas optimistiškiau. Jis mažmeninės prekybos augimą vadina gana netikėtu ir tikina, jog tai sparčiausias metinis mažmeninės prekybos augimas per beveik 4 pastaruosius metus.
„Kalėdinius pirkinius pakeitė noras pasinaudoti gausiomis sezoninėmis nuolaidomis. Vartojimo nenuslopino nei blogesni lūkesčiai, nei itin šalta šių metų pradžia bei dėl to padidėjusios šildymo išlaidos. Ir toliau mažėjantis nedarbas, mažesnė infliacija bei po ilgos pertraukos didėjanti gyventojų reali perkamoji galia turės reikšmingos įtakos teigiamoms vartojimo tendencijoms šiais metais“, – įsitikinęs ekonomistas.
Pasak jo, patikslinti 2011 metų ketvirtojo ketvirčio BVP duomenys rodo, kad ekonomika praėjusių metų pabaigoje buvo daug geresnės būklės, nei anksčiau manyta. Tiesa, 4,3 proc. BVP augimas buvo lėtesnis nei per pirmuosius tris ketvirčius, tačiau daug priežasčių nerimauti nėra. Šių metų pradžios duomenys įkvepia dar labiau – nerimas dėl lėtėjančios Lietuvos ekonomikos ir gresiančio sąstingio buvo perdėtas.
„Praėjusių metų pabaigoje itin paspartėjo šalies gyventojų vartojimas – metinis augimas buvo beveik dvigubai greitesnis nei trečiąjį ketvirtį ir siekė 8,1 procento. Šis noro vartoti pliūpsnis yra šiek tiek netikėtas vertinant tai, kad praėjusių metų vasaros pabaigoje vartotojų pasitikėjimo rodiklis pradėjo smarkiai kristi ir gruodį buvo panašiame lygyje, kaip pasaulinės finansų krizės išvakarėse 2008 metų rudenį.
Panašu, kad gyventojams iš tiesų kėlė nerimą gausi informacija apie skolų kamuojamą euro zoną ir galimą jos skilimą. Tačiau didėjančios pajamos ir mažėjantis nedarbas, kuris metų pabaigoje jau nebesiekė 14 procentų, paskatino namų ūkius po trijų metų pertraukos palepinti save gausesniais pirkinių krepšeliais“, – sakė N. Mačiulis.
Optimistiškai nuteikia ir investicijų duomenys – metų pabaigoje metinis jų augimas paspartėjo ir viršijo 10 procentų. Prekių ir paslaugų eksporto augimas sulėtėjo, tačiau buvo spartesnis nei importo augimas, todėl grynasis eksportas turėjo teigiamą įtaką BVP augimui.
Pramonė atsigavo
Pasak N. Mačiulio, pagrindinė lėtesnio ekonomikos augimo priežastis buvo metų pabaigoje įmonių ženkliai sumažintos atsargos. Spėdamos, jog paklausa šiais metais bus mažesnė, įmonės mažino gamybos apimtis bei sandėliuose laikomos galutinės ir tarpinės produkcijos atsargas. Dėl to vienintelio Lietuvos sektoriaus – pramonės – sukurta pridėtinė vertė paskutinį ketvirtį buvo mažesnė nei prieš metus.
Kita vertus, nemažėjanti Lietuvos gamintojų produkcijos paklausa lėmė itin spartų pramonės atsigavimą šių metų pradžioje. Sausio mėnesį Lietuvos gamintojai (išskyrus naftos produktų gamybą) pagamino 10,7 proc. daugiau nei prieš metus. Gamybos apimtys (palyginamosiomis kainomis) jau tik keliais procentais atsilieka nuo prieš krizę pasiektų rekordų ir juos artimiausiu metu turėtų viršyti.
„Dar vieną teigiamą tendenciją galima įžvelgti stebint valstybės finansus – sausio mėnesį centrinės valdžios pajamos viršijo jos išlaidas. Tai itin retas reiškinys Lietuvos ekonomikoje, paskutinį kartą stebėtas beveik prieš keturis metus“, – sako N. Mačiulis. Be to, biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) gerokai viršijo planą ir rodo tebegerėjančią situaciją darbo rinkoje. Nors bendros biudžeto pajamos 0,3 procento atsiliko nuo plano, pagrindinė to priežastis buvo laikinai išaugusios PVM nepriemokos ir šio mokesčio permokų grąžinimas.
Praėjusių metų pabaigoje, stebėdami Europos valstybių problemas ir didėjantį finansų rinkų nepasitikėjimą jomis, ekonomistai suskubo mažinti Lietuvos ekonomikos augimo prognozes. „Jei šiemet Europos politikai nenukryps nuo teisingai pasirinkto reformų kelio, Graikija laikysis prisiimtų įsipareigojimų, o pavasarį naujai jų išsirinkta vyriausybė nesiims populistinių ir destruktyvių veiksmų, netrukus galime sulaukti džiugesnio – BVP augimo prognozių didinimo – maratono“, – reziumuoja N. Mačiulis.
