I. Degutienė sako nustebusi išvydusi purviną politikos virtuvę.
Ketvirtą kadenciją Seime leidžianti Irena Degutienė palūžo: pareiškė nusivylusi vis žemiau besiritančia politika ir neatmeta galimybės trauktis iš jos. Tačiau negi iš tiesų savo šlovės spinduliuose palūžusi politikė trauksis iš politikos olimpo? Politologai šiuos ketinimus laiko tik silpnumo akimirkos išraiškomis ir, beje, labai nevykusiomis.
Seimo pirmininkė niekad nesureikšmindavo to, kad ji, moteris, vadovauja 140 politikų parlamento salėje. Anksčiau ji yra sakiusi, kad tauškiantys nemandagūs Seimo nariai – didesnės „bobos“ nei ji, nors ne vienas bandė jai taip įkasti. Bet, atrodo, kaltinimai neva ji šeimos narius apsaugojusi nuo „Snoro“ griūties padarinių, 16 metų politikuojančią konservatorę palaužė.
„Galiu pasakyti, kad vyrai užsižaidė ir kad tai ne džentelmenų darbas. Dar kartą matau, kad kuo toliau, tuo mūsų politikai ritasi žemiau – kaip sakome, muša žemiau juostos. Ir turbūt esmė yra tokia, kad aš esu moteris, ir galvoja, kad aš palūšiu“, – trečiadienį ryte „Žinių radijui“ kalbėjo I. Degutienė.
Kartu su prezidente Dalia Grybauskaite bei finansų ministre Ingrida Šimonyte I. Degutienė priskiriama svarbiausių šalies politikų olimpui. Politologo Tomo Janeliūno teigimu, žmonės vertino „stiprios, vyriškos moters įvaizdį“, tad verkšlenimas čia netinka.
„Yra teorijų, teigiančių, jog rinkėjams patinka skriaudžiami politikai, skriaudžiami grubių oponentų, neteisingos sistemos, bet Seimo pirmininkė turėjo kitokį įvaizdį“, – kalbėjo T. Janeliūnas, pridūręs, kad iki rinkimų likus septyniems mėnesiams netikslinga keisti savo įvaizdį ir demonstruoti politinį naivumą.
I.Degutienė šlovės neatsisakys
Mediciną į politiką išmainiusi I. Degutienė pastaruoju metu džiaugiasi savo ilgo kelio link visuotinio pripažinimo vaisiais. Aukštesniais reitingais ji jau seniai nukonkuravo patį premjerą ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininką Andrių Kubilių. Pagal populiarumą I. Degutienė yra antra tarp šalies moterų – po prezidentės.
Politologai paišo naujos valdžios schemas ir neatmeta galimybės, kad I. Degutienė galėtų atsisėsti ir į premjero kėdę. Ir čia – pareiškimai, kad pavargo, nenori, atsibodo: „Aš esu visiškai nusivylusi politika ir tikrai tokių smūgių, kokių teko atlaikyti per paskutinius mėnesius, tai per visą gyvenimą nėra taip buvę.“
Net D. Grybauskaitė neseniai vienų apdovanojimų metu teigė, jog lyderiams taip elgtis nedera: „Nežinojimas, nuovargis, bloga nuotaika ar įkvėpimo stoka – šių sąvokų lyderių žodyne nėra.“
Tiesa, kaltinimai I.Degutienės verslininkui sūnui ir ligoninės vedėjui sutuoktiniui dėl atsiimtų lėšų iš banko „Snoras“, neva Seimo pirmininkė nutekino informaciją apie būsimą banko bankrotą, bene pirmoji dėmė politikės biografijoje.
Politologas Vytautas Dumbliauskas tiki, kad I.Degutienės ašaros – nuoširdžios ir visą šį laiką ji buvo užliūliuota gražių tikslų, o purvo nematė: „Aš pats labai bijočiau eiti į politiką – viską ten išknisa. O Seimo pirmininkė taip mandagiai, korektiškai yrėsi į priekį, niekad niekam neužkliuvo – žmogui dabar tikrai turėtų būti netikėta, jei kaltinimai išties neturi pagrindo.“
I.Degutienė neatmetė galimybės, jog kaltinimų verpetai priverčia ją susimąstyti apie pasitraukimą: „Viską svarstau ir apsispręsiu, žiūrėdama, kas čia toliau atsitiks.“ Tačiau V.Dumbliauskas nemano, jog ketinimas pavirs veiksmais – politika žmogų užliūliuoja.
„Tai buvo kaip kokios nusiplūkusios šeimos motinos ašaros, prašančios dėmesio. Greit praeis“, – mąstė V. Dumbliauskas.
