2012-ieji paskelbti Vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metais. Tad daugelio institucijų dėmesys krypsta į senjorus. Ne paslaptis, kad visuomenė sparčiai senėja, daug jaunų žmonių emigruoja į svečias šalis, tad pagyvenusiųjų problemos tampa vis opesnės. Daugelis jų suka galvą, kaip išgyventi iki kito mėnesio pensijos, o savęs realizacijos problemos nublanksta.
Persekioja skurdas
Anot Statistikos departamento, pensinio amžiaus sulaukusių žmonių Panevėžyje yra 22231, rajone – 8681, tik apie 2,6 tūkst. iš jų yra dirbantys.
Daugelis jų yra vieniši ir ne visada galintys savimi pasirūpinti. Perpildytos slaugos ligoninės ir pensionai tik parodo, kokia pažeidžiama visuomenės dalis yra senoliai.
Pasak Maltos ordino vadovės Panevėžyje Virginijos Vainikavičienės, šiuo metu 36 senoliams teikiamos socialinės paslaugos, o 20-iai – ir karšta sriuba. Dar daugiau žmonių tokia pagalba nepasiekia, nes trūksta ir lėšų, ir savanorių.
„Tai vieniši senoliai, kai kurie turi ir vaikus, bet šie įsikūrę užsienyje ar kituose miestuose. Vienas skaudesnių atvejų – vieniša močiutė, kuri gyvena vos ne lauko sąlygomis, mat jos namas sudegė, o į jai paskirtą bendrabučio kambarėlį eiti nenori, nes čia stovėjo jos tėvų namai, ji čia užaugusi. Moteris niekaip nesutinka keltis, tad kasdien tenka jai vežti šilto maisto, pasirūpinti, kad nesušaltų“, – „Sekundei“ pasakojo V.Vainikavičienė.
Nori būti naudingi
Senjorus vienijančio klubo „Panevėžio bočiai“ pirmininkas Kęstutis Šeškus sako, kad pagrindine problema tampa vis brangstantis pragyvenimas, o kultūriniai renginiai ar kelionės – tik siekiamybe.
„Pagyvenę žmonės dažniausiai yra vieniši, tad vieniems išlaikyti butą sunku, ypač jeigu didžiąją dalį pensijos tenka atiduoti vaistams. Aišku, jeigu gyvena dviese, tada daug lengviau. Dažnam iš jų kultūriniai renginiai yra neprieinami, jeigu jie nemokami, tada būna pilnos salės. Visai neseniai kalbėjomės su Seimo nariu Juliumi Dautartu, kad bent kokias lengvatas pritaikytų spektakliams. Gal kas pasikeis“, – kalbėjo K.Šeškus.
Jo teigimu, „Panevėžio bočiai“ organizuoja keliones į Šventąją, įvairius seminarus ir konferencijas, kad ir vyresnio amžiaus žmonės galėtų ko nors naujo išmokti ir dar būti naudingi, pagaliau galėtų sau leisti pailsėti prie jūros.
„Labai džiaugiamės, kad pagal tam tikrus europinius projektus senjorai gali išmokti naudotis kompiuteriu. Pernai net 70 mūsų narių baigė kompiuterinio raštingumo kursus, o šios savaitės pradžioje 37 gavo daugiabučių renovavimo kursų pažymėjimus. Juk prasidėjus namo renovacijai būna daug neskaidrumo, tad baigusieji kursus galės stebėti visus jos etapus“, – džiaugėsi naudinga įgyta patirtimi K.Šeškus.
Jis akcentavo, kad pagyvenę žmonės neturi kur savęs realizuoti, tad tokie kursai yra didelė atrama. Anot K.Šeškaus, dirbančių pensininkų yra tik vienetai. Tam įtakos turi ne tik sveikatos problemos, bet ir visuomenės požiūris.
„Kurie ir išėję į pensiją pasiliko dirbti, tie dar dirba, bet naujai įsidarbinti galimybių nėra. Kas norės priimti pagyvenusį žmogų, kai pilna jaunimo, ieškančio darbo“, – mano K.Šeškus.
Domisi naujomis technologijomis
Kompiuterinio raštingumo ir interneto pradžiamokslio nemokami kursai viešosiose bibliotekose organizuojami jau ne pirmi metai, tačiau visada nusidriekia eilės. Vos tik paskelbiama registracija į prasidedančius kursus, laimi greičiausi, nes laisvos vietos užpildomos per porą dienų.
Panevėžio miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Informacinio skyriaus vedėja Gitana Navagruckienė juokauja, kad nespėja kiloti telefono ragelio – tiek daug sulaukia norinčiųjų pramokti naudotis kompiuteriu skambučių.
„Dažnam tai būna pirmoji pažintis su kompiuteriu. Senjorams sekasi tikrai puikiai, jeigu jau atėjo į kursus, vadinasi, tvirtai pasiryžę išmokti. Labiausiai juos domina elektroninio pašto, „Skype“ programa, kad galėtų bendrauti su užsienyje esančiais vaikais ar giminaičiais. Kiti suinteresuoti elektroninės bankininkystės paslauga ar galimybe internete skaityti laikraščius“, – pasakojo G.Navagruckienė.
Anot jos, nors į kursus registruojasi ir bedarbiai, ir senjorai, ir kiti norintieji įgyti kompiuterinio raštingumo pagrindus, didžiąją dalį sudaro būtent pensinio amžiaus žmonės. Kai kurie jų ateina ne tik pramokti naudotis kompiuteriu, bet ir pabendrauti, susipažinti su panašaus amžiaus kitais senjorais.
„Kai kurie ir antrą kartą užsirašo į tuos pačius kursus. Sako, kad pirmąjį kartą tik klausėsi, o dabar nori ir suprasti. Būna, kad ateina ieškoti ir bendravimo, tik, skirtingai nei jaunimui, nesikratančiam virtualių santykių, jiems reikia to nuoširdaus, realaus bendravimo“, – kalbėjo G.Navagruckienė.
(…)
Visą Linos DRANSEIKAITĖS straipsnį skaitykite vasario 29 d. „Sekundėje“.
