Gyvūnų teisių gynėjai stoja į kovą su neatsakingais naminių gyvūnų veisėjais. Jie siekia, kad mūsų šalyje prekyba tokiais gyvūnais turgavietėse, internetinėje erdvėje ar laikraščiuose būtų uždrausta arba sugriežtintos jos sąlygos. Tačiau veterinarijos klinikos, gyvūnų globos specialistai įtaria, kad tas mūšis bus panašus į kovą su vėjo malūnais.
Siekia pokyčių
Pasigirstant vis daugiau atvejų, kai gyvūnų šeimininkai neatsakingai žiūri į keturkojų auginimą ir jų pardavimą, naujai įsteigta Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija (LGTAO) skelbia kovą neatsakingiems naminių gyvūnų veisėjams. Ji siekia, kad prekyba tokiais gyvūnais turgavietėse, pasitelkus skelbimus internete ar laikraščiuose, būtų uždrausta arba sugriežtintos jos sąlygos.
Veterinarijos klinikos, gyvūnų globos specialistai spėja, kad idėja gali likti tik idėja, nes tai sudėtingas darbas, be to, visuomenė dar nesubrendo kardinaliems pokyčiams.
LGTAO suvienijo kvalifikuotus teisininkus ir kitus gyvūnų teisėms neabejingus žmones. Jų tikslas – kad gyvūnų veisimas būtų kontroliuojamas: svarbiausia, kad šeimininkai į savo augintinius žiūrėtų atsakingai.
„Asmenys, užsiimantys neatsakingu gyvūnų veisimu, o vėliau ir prekiaujantys jais turguose ar dėdami skelbimus internete arba laikraščiuose, dažniausiai siekia tik finansinės naudos. Tokių „veisėjų“ elgesys mūsų šalyje iki šiol yra praktiškai nekontroliuojamas: gyvūnus jie laiko netinkamomis sąlygomis, varžo jų laisves, skatina turėti vieną vadą po kitos“, – sako LGTAO direktorė Brigita Kymantaitė. Idėjos sumanytoja aiškina, jog jų organizacija sieks, kad padėtis kuo greičiau pasikeistų.
Pašnekovė viliasi, kad augintinius turguose ar per internetą įsigyjantys žmonės supras, kad prisideda prie nesąžiningo elgesio su jais.
Pažeidžia gyvūnų teises
B.Kymantaitės teigimu, gyvūnų teisių turi paisyti ne tik veisimu užsiimantys asmenys, bet ir įstaigos, parduotuvės, kurios įsileidžia tokius prekeivius. Moteris sako, kad neretai gyvūnais prekiaujantys asmenys meluoja neva parduodantys grynaveislius keturkojus, todėl patiklūs žmonės vėliau dėl to patiria nuostolių. B.Kymantaitė sako, kad to būtų galima išvengti, jei visi gyvūnai būtų registruojami gyvūnų veisėjų.
„Nesakau, kad žmonės visiškai negali prekiauti turguose, tačiau jie turi užtikrinti gyvūnų teises. Ne kartą teko matyti, kad penki ar daugiau šunelių sudedami į vieną pintinę. Jie vienas per kitą laipioja, neturi erdvės pasijudinti. Tai tikras gyvūnų teisių pažeidimas“, – pažymi pašnekovė.
Vienas svarbiausių organizacijos tikslų, kad gyventojai išmoktų elgtis su gyvūnais. Viena iš organizacijos įkūrėjų sako, kad gyvūnų augintojai iš karto turėtų nuspręsti, ar norės savo keturkojo palikuonių.
„Turi būti užtikrinta, kad nebūtų netyčiukų. Gyvūnų augintojai turi pasirūpinti savo augintiniais: juos sterilizuoti. O dabar kiek yra žmonių, kurie paleidžia savo augintinius palakstyti, o paskui, šiam atsivedus vadą, paleidžia gyvūnus į gatvę ar kur užkasa“, – sako B.Kymantaitė. Pasak pašnekovės, gyvūnų veisimas – didelė atsakomybė. „Kiek kalyčių miršta, kai žmonės jų neprižiūri“, – priduria moteris.
Vadovaujasi mitais
B.Kymantaitė pabrėžia, kad yra dar dalis žmonių, įsivaizduojančių, kad kalytėms reikia bent kartą leisti atsivesti vaikų. Tačiau tai, anot pašnekovės, mitas, atėjęs iš senų laikų.
„Mažai yra veterinarų, kurie atnaujina savo žinias, todėl dažnai pataria žmonėms neteisingai. Tai vienas iš atvejų“, – aiškina gyvūnų teisių gynėja. Moteris pažymi, kad jei žmonės vis dėlto nori, kad jų augintinė atsivestų jauniklių, turi iš anksto apgalvoti, kam juos atiduos. B.Kymantaitė prisipažįsta, kad labai daug žmonių skambina ir sako, kad kalė netyčia atsivedė šuniukų, nėra kur juos dabar dėti, prašo priglausti.
„Žmonės turi pirma galvoti, o tik paskui daryti“, – savo nuomonę dėsto pašnekovė.
(…)
Visą Vaidos REPOVIENĖS straipsnį skaitykite vasario 27 d. „Sekundėje“.
