Žaislų muziejai – ir pramoga, ir kultūros paveldo išsaugojimas.
Praha, Londonas, Berlynas – prie šių Europos šalių sostinių, kuriose veikia žaislų muziejai, sąrašo netrukus prisijungs ir Vilnius. Lietuvos sostinėje „imti-liesti-pažinti“ žaislų istoriją bus galima jau šį rudenį.
Tuo tarpu seniausi pasaulio žaislų muziejai skaičiuoja jau ne vieną šimtmetį. Vienas tokių pavyzdžių – Londone esantis „Pollock“, įkurtas XVIII amžiuje. Viktorijos laikų lėlių teatro dekoracijų gamintojo Benjamino Pollocko garbei muziejų įkūrė Marguerite Fawdry, ir iki šių dienų jis valdomas jos anūko.
Žaislų kolekcijoje – eksponatai iš viso pasaulio. Tai ir lėlių teatro „aktoriai“, porcelianinės lėlės, stalo žaidimai, mechaniniai bei pliušiniai žaislai. Kiekvienas senovinio pastato kampelis užkrautas demonstruojamais žaislais, čia jų pilni ne tik kambariai, bet ir laiptinės, rūsyje yra originalios B. Pollocko dirbtuvės, o savaitgaliais vyksta gyvas lėlių teatras.
Mėgstamiausi Sintros muziejaus įkūrėjo eksponatai – metaliniai kareivėliai.
Dar vienas garsi žaislų kolekcija „gyvena“ netoli Portugalijos sostinės Lisabonos, Sintros miestelyje. Šis muziejus – privačios iniciatyvos projektas. Jo įkūrėjas Joao Arbuesas būdamas vos keturiolikos metų pradėjo aistringai kolekcionuoti įvairiausius žaislus. Studijuodant užsienyje bei keliaujant po pasaulį jam kilo mintis savo numylėtus eksponatus demonstruoti muziejuje.
Žaislus jis rinko daugiau nei penkiasdešimt metų, daugiausiai – kareivėlius bei automobilių modelius, tačiau J. Arbueso muziejaus sienas puošia ir lėlės, lėktuvai, traukiniai bei surinkta didžiulė stalo žaidimų kolekcija.
Muziejaus steigėjo teigimu, šis žaislų muziejus nuo kitų skiriasi tuo, jog eksponatais pasakojama jo gyvenimo istorija, atspindimi skirtingi periodai, šalys, išgyvenimai.
Vilniuje savo valandos laukia Povilo Blaževičiaus iniciatyva steigiamas pirmasis Lietuvoje žaislų muziejus. Senamiestyje įsikursiančiame muziejuje lankytojai galės susipažinti su originaliais žaislais bei pažaisti su jų kopijomis, pamatyti ne tik šių dienų, bet ir senovinius, etnografinius eksponatus. Apie unikalią Lietuvoje iniciatyvą IQ pasakoja P. Blaževičius.
– Kaip jums kilo idėja steigti „Žaislų muziejų”?
– Žaislų istorija domėtis pradėjau dar studijuodamas archeologiją Vilniaus universitete, vėliau tai tapo bakalauro ir magistro darbų objektu. 2010 m. Klaipėdos universitete apsigyniau daktaro disertaciją, kurios tema – „Žaislai ir žaidimai Lietuvoje XIII-XVII amžiais (remiantis archeologijos duomenimis)“. Ši tema man buvo ir yra įdomi dar ir tuo, kad iki šiol visiškai menkai tetyrinėta, bet labai svarbi šalies kasdienei istorijai suvokti.
Rinkdamas medžiagą moksliniams darbams lankiausi įvairiuose Europos šalių muziejuose, taip pat ir žaislų. Po truputį lipdėsi ir tolimesnės veiklos vizija: mūsų šalies žaislų istorija ir žaislų paveldas turi būti pristatyti ne tik mokslo žmonėms, bet ir plačiajai visuomenei. Šias mintis sustiprino ir tas faktas, jog iki šiol Lietuvoje neturime ne tik žaislų muziejaus, bet apskritai muziejaus vaikams.
Norėčiau, kad Žaislų muziejuje mokslą papildytų pramoga. Tikiu, kad daugelis tų, kuriems teko lankytis tokiuose muziejuose Tartu, Briuselyje, Prahoje ar Romoje, pagalvodavo: gaila, kad Lietuvoje tokio nėra.
Muziejaus lankytojai bus skatinami išbandyti eksponuojamus žaislus.
– Kodėl manote, jog tokio muziejaus Vilniuje trūko?
– Tai, kad tokio muziejaus trūksta ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje, mums geriausiai patvirtina vaikus auginančių tėvų ir mokytojų skambučiai bei laiškai.
Daug kas pasigenda kultūrinės aplinkos šeimos laisvalaikiui. Laukia žaislų muziejaus kaip vietos, kur nereikėtų išgyventi dėl paliestų eksponatų ar sudrumstos rimties.
Kalbant apie tokio muziejaus kaip edukacinės erdvės svarbą, derėtų pažymėti, kad tai gali būti ir savotiška tarpinė šeimos laisvalaikio centro ir muziejaus grandis.
Žaislų muziejaus uždavinys – tyrinėjant žaislus ir žaidžiant pažinti valstybės istoriją, prekybos krypčių kaitą, gamybos technologijų raidą, mados evoliuciją bei dar daugelį kitų sudėtinių istorijos dėlionės detalių.
Vilnius – margaspalvis miestas, jame daug muziejų, teatrų, pramogų centrų ir kitokių laisvalaikiui skirtų objektų. Trūksta tik vaikams, tėvams ir seneliams skirto muziejaus, kur būtų galima vieniems žaidžiant mokytis, o kitiems prisiminimus atgaivinti.
Tarp eksponatų – ir tradiciniai, ir lankytojus nustebinsiantys žaislai.
– Kaip sugalvojote, kokie eksponatai turėtų atrasti sau vietą po būsimo muziejaus stogu? Kaip juos atsirenkate, iš kur daugiausiai gaunate?
– Žaislų muziejaus vizija grįsta moksliniais tyrimais ir panašių Europos muziejų patirtimi. Viena vertus, muziejaus ekspozicija lyg ir primins klasikinį muziejų: įvairiais rakursais atspindės žaislų istoriją. Kita vertus, tai bus muziejus, kuriame maksimaliai bus galima viską liesti, imti, žaisti ir kartu mokytis. Tai nereiškia, kad bus galima laužyti.
Kalbėdami apie eksponatus, negalime apsiriboti tik žaislais. Neturime tikslo surinkti kuo daugiau žaislų. Mums svarbiau įdomiai ir interaktyviai juos pristatyti. Žinoma, žaislų bus tikrai daug – senų ir naujesnių, paprastų ir sudėtingų, rankų darbo ir gamintų fabrikuose. Tačiau neabejotinai reikšmingi ir kiti įrenginiai, stendai bei eksponatai, kurie leis lankytojams pažinti įvairiausias sritis: nuo žaislams naudotų ir naudojamų medžiagų, jų savybių iki fizikos, chemijos ar biologijos dėsnių.
Labai noriu pasidžiaugti nuoširdžiais muziejaus sumanymą palaikančiais žmonėmis. Didžioji eksponatų dalis – jų dovanos. Labai gerbiu žmones, kurie patikėjo muziejaus svarba, kurie pasitikėjo jo steigėjais ir padovanojo savo, savo tėvų ar net savo senelių žaislus. Šios dovanos sudaro labai reikšmingą muziejaus kolekcijos dalį. Galima pasakyti, kad muziejų kuria ne tik jo steigėjai, jį dabar kuria solidi „neetatinių“ steigėjų visuomenė! Tai svarbus mūsų veiklos įvertinimas, o kartu ir paskatinimas nesustoti susidūrus su sunkumais.
– Kokie eksponatai jums pačiam artimiausi?
– Man žaviausi tie žaislai, kuriuos vaikai pasigamina patys, arba tie, kuriuos vaikams pagamina tėvai. Tai – žaislai, iš kurių tiesiog spinduliuoja meilė ir rūpestis. Jie paprasti, gal net ne visada dailūs ar tiesūs, bet tikrai išskirtiniai.
– Kokia visgi pagrindinė muziejaus auditorija? Ar tai vaikai, ar suaugusieji?
– Pirmiausia mes orientuojamės į vaikus. Kadangi pačius mažiausius atves tėveliai arba seneliai, tai jie tampa mūsų antrąja svarbia auditorija. Trečioji grupė – moksleiviai. Tad ekspozicijai reikalavimai tikrai dideli. Būtų nuostabu, jei tėveliai užsižaistų kaip jų mažieji, o vaikai išeitų iš muziejaus patyrę pažinimo džiaugsmą. Iš mūsų jau rengtų projektų ir nedidelių parodų galime pasakyti, kad vaikams vien tai, kad galima imti į rankas ir bandyti, yra didelis malonumas. O tėveliai parodas žiūri vis kartodami frazes: „aš irgi tokį turėjau“, „aš tokio labai norėjau“.
Tarp eksponatų – ir etnografiniai, XX amžiaus žaislai.
– Su kokiais sunkumais susidūrėte rengdami muziejaus projektą?
– Kol kas galime kalbėti tik apie pradžią, juk projektas dar neįgyvendintas – dar negalime nurodyti adreso ir pasikviesti apsilankyti. Eksponatų daug, veiklos taip pat daug. Vienintelis sunkumas yra toks paprastas ir net juokingai universalus dalykas – pinigai. Kadangi paramą sunku gauti, tai stengiamės juos uždirbti. Kalame, drožiame, siuvame suvenyrus. Štai ir dabar rengiamės Kaziuko mugei. Taip pat pradėjome vykdyti ir edukacinių užsiėmimų programą ikimokyklinio amžiaus vaikams.
– Iki muziejaus atidarymo dar daugiau nei pusmetis, kokie dabar vyksta paruošiamieji darbai?
– Tikėkimės, kad tikrai tik tiek teliko iki jo atidarymo. Vilniaus miesto savivaldybė pritarė siūlymui skirti Žaislų muziejui patalpas. Norėtųsi, kad sutarties pasirašymas neužtruktų ir mes galėtume pradėti ruošti patalpas. Tiesa, patalpos ir buvo vienas iš pagrindinių sunkumu. Nes komercinėmis sąlygomis išsinuomoti reikiamo ploto Vilniaus mieste nesame pajėgūs.
Paruošiamuosius darbus pradėjome dar įstaigos neįsteigę. Kovo 8 dieną oficialiai Žaislų muziejui dveji metai. Iki šiol daugiausia jėgų skiriame svarstymams, tikrinimams, bandymams, kaip padaryti ekspoziciją įdomią. Vieną dalyką jau suvokėme, kad norėdami įgyvendinti idėją – VISKĄ LIESTI, turime pasiruošti tikrai nemažai seniausiųjų žaislų rekonstrukcijų.
