Žurnalo IQ ir interneto portalo IQ.lt surengtas forumas „Europos likimas: trys scenarijai“.
Europa kapanojasi problemų liūne, ir pabaigos tam dar nematyti. Dar prieš trejus metus euras atrodė stipri ir patikima valiuta, tačiau dabar jo stabilumui iškilusi rimta grėsmė. Kodėl taip atsitiko? Kodėl Graikija primena troleibuso durų prispaustą bobutę? Ir kas laukia euro zonos?
Į šiuos klausimus žurnalo IQ ir interneto portalo IQ.lt Knygų mugėje surengtame forume „Europos likimas: trys scenarijai“ bandė atsakyti Europos parlamento narys, filosofas Leonidas Donskis, politologas Ramūnas Vilpišauskas, VDU politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Viešosios komunikacijos katedros dėstytojas Mykolas J. Drunga ir SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Optimistinį scenarijų atmetė
Ekonomistas G. Nausėda prisiminė, kaip 2009 metais euras šventė dešimtmetį, ir tuomet ši valiuta atrodė tvirta, kaip uola. Buvo kalbama, kad dar po dešimtmečio ji galės išstumti dolerį ir tapti pagrindine tarptautinių atsiskaitymų valiuta. Tačiau po trejų metų jau kalbama apie realias grėsmes eurui ir net visai Europos Sąjungai (ES). Kas atsitiko?
„Krizės šaknų reikia ieškoti ekonominėje, socialinėje politikoje. Kai kuriose ES šalyse buvo gyvenama ne pagal išgales. Problemos kaupėsi daugelį metų. Iš pradžių problemos buvo nacionalinės, bet greitai tapo viso regiono bėdomis. Uždelsto veikimo bomba sprogo“, – kalbėjo ekonomistas.
Todėl optimistinį Europos ateities scenarijų G. Nausėda atmetė. Jo manymu, susikaupusios problemos nebus išspręstos greitai.
L.Donskis ir G.Nausėda.
„Jei reikėtų rinktis tarp pesimistinio ir realistinio scenarijaus, rinkčiausi realistinį, nes kaip gamtoje, taip ir politikoje, egzistuoja savisaugos instinktai, kurie verčia spręsti problemas ir skatina ieškoti sprendimo tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygiu. Manau, kad euro zona išliks, gal reformuota, gal apibyrėjusi, bet išliks“, – forume sakė G. Nausėda.
Susidomėjo ES reikalais
Politologas R. Vilpišauskas dabartinę situaciją ES apibūdino kaip kapanojimąsi.
„Manau, kad išsipildys tas scenarijus, kuris vystosi jau pastaruosius dvejus metus. Aš jį vadinu kapanojimusi. Lėtai ir skausmingai ieškoma priemonių, kaip neatpalaiduoti tų šalių, kurios turi įvykdyti reformas, nes gyveno dešimt metų galėdamos pigiai skolintis ir nedarydamos to, ko reikia, kad augtų konkurencingumas. Kita vertus, įtampos pakaktų, kad įvyktų apskritai visiška dezintegracija“, – kalbėjo R. Vilpišauskas.
Jis neatmetė tikimybės, kad Graikijai teks trauktis iš euro zonos. Tai, kas vyksta euro zonoje ir apskritai ES, politologas pavadino rinkų ir ekonomistų siūlomais scenarijais, tačiau jiems vis mažiau pritaria daugelio šalių piliečiai.
R.Vilpišauskas.
„O tie, kas priima sprendimus, viena vertus, laviruoja tarp to, ką diktuoja rinkos, ir to, ko nori jų šalies piliečiai ir rinkėjai. Per šalis vilnija protestai, žmonės išeina į gatves. Graikai nepatenkinti tuo, kad kažkas iš šalies diktuoja jiems sąlygas, verčia didinti mokesčius ir mažinti algas.Paradoksalu, tačiau tai – vienas pirmųjų atvejų ES istorijoje, kai piliečiai iš tiesų pradėjo domėtis europiniais klausimais, bet tas susidomėjimas reiškiamas negatyviai ES ir Europos integracijos atžvilgiu“, – sakė R. Vilpišauskas.
Graikija – lyg prispausta močiutė
G. Nausėda pritarė L. Donskio iškeltai minčiai, kad politikos Europoje lieka vis mažiau, nes gyvename tokiame režime, kokį primeta ekonomika.
SEB banko prezidento patarėjas priminė, kad po Antrojo pasaulinio karo iškilūs ekonomikos reformatoriai pastatė Europą ant kojų.
„Žmonės suprato, kad jie gali gerai gyventi tik tuomet, kai daug dirba. Tačiau vėliau noras gyventi gerai šiek tiek išsikvėpė. Žmonės pradėjo galvoti, kad gyventi gerai galima ir šiek tiek mažiau dirbant ar net gaunant socialines pašalpas. Dabartinę Europą aš galėčiau palyginti su vidutinio amžiaus žmogumi, kuriam jau pradeda kilti kraujo spaudimas. Belieka pasirinkti būdą, kaip gydyti tą hipertoniją? Ar piliulėmis, išvertus į ekonomikos kalbą – finansine parama, ar grįžti į pradžią ir suprasti, kad gyvensime geriau tik tada, kai dirbsime daugiau ir našiau“, – sakė G. Nausėda.
Analitikas sakė neskubantis palaikyti federalizmo idėjos, nes į euro zoną ne visai sąžiningais keliais patekusią ir iš esmės tam nepasiruošusią Graikiją, ištiko troleibuso prispaustos močiutės likimas.
M.Drunga.
„Močiutė skubėjo į troleibusą ir spėja įšokti į jį, tačiau durys priveria kojas ir jos lieka išorėje. Močiutė ir troleibusas juda vienodu greičiu, tačiau močiutė pavargsta kur kas greičiau“, – šmaikštų pavyzdį pateikė G. Nausėda.
Vis dėlto M. Drunga ES vadina geru dariniu, nes idėjos, kurių pagrindu susikūrė sąjunga, yra pažangios. ES nėra kilęs nė vienas karas, o taika ir yra ateities perspektyva.
Diskusijos dalyviai pastebėjo, kad po Lietuvos įstojimo į ES, susidomėjimas jos reikalais buvo nuslopęs. Tačiau pastaruoju metu kilusi įtampa vėl priminė, kad visos ES narės yra tarpusavyje susijusios ir visiems turi rūpėti tai, kas vyksta.
