Parėmė, bet neapgynė.
Konservatoriai per šią kadenciją laimėjo vieną mūšį dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT), tačiau prieš beveik dvejus metus pasiektas kompromisas su Liberalų ir centro sąjunga šiandien atsisuko prieš juos.
2010 metais dėl premjero Andriaus Kubiliaus ir prezidentės Dalios Grybauskaitės kritikos atsistatydino FNTT vadovavęs Romualdas Boreika, o pačią FNTT premjeras ir prezidentė ketino išskaidyti arba perduoti Finansų ministerijos žinion.
Tačiau tam priešinosi liberalcentristų vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis. 2010 metų rugsėjį VRM patvirtino FNTT reformos metmenis, pagal kuriuos tarnyba paliekama VRM žinioje. A. Kubilius tuomet atsakė, kad „čia gal jo (R. Palaičio – IQ) asmeninis požiūris, o Vyriausybė yra Vyriausybė“.
Taigi Vyriausybės darbo grupė po kelių savaičių patvirtino savas FNTT reorganizavimo išvadas, kuriose teigiama, kad FNTT reikia perduoti Finansų ministerijai. Darbo grupei vadovavęs premjero patarėjas Gintaras Kalinauskas tuomet teigė, kad šioms išvadoms pritarusi Vyriausybė galėtų per porą mėnesių pateikti reikalingas teisės aktų pataisas Seimui.
Tačiau pataisos nepasiekė nei Seimo, nei apskritai dienos šviesos. Klausimas dėl jų nebuvo iškeltas nei Vyriausybės pasitarime, nei posėdyje, IQ paaiškino Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis.
Seimo konservatorių frakcijos seniūnas Jurgis Razma teigia, kad perduodant FNTT būtų atimta viena iš LiCS „įtakos sričių“ ir konservatoriai Vyriausybėje „matyt, nenorėjo erzinti“ koalicijos partnerių.
Vyriausybės darbo grupė dėl FNTT reformos buvo sukurta dar prieš atsistatydinant R. Boreikai, o jos išvados pateiktos jau po to, kai nauju vadovu paskirtas V. Gailius. Jei pastarasis buvo konservatoriams parankus FNTT vadovas, šie galėjo sau leisti kompromisą su LiCS – FNTT palikti VRM žinioje ir reformos planą uždaryti stalčiuje.
Neskaitant vidaus reikalų ministro, buvo dar vienas asmuo, kuris liko nepatenkintas V. Gailiaus atėjimu vadovauti FNTT. Tai Dalia Grybauskaitė. Prieš atsistatydinant R. Boreikai ši kalbėjo ne tik apie FNTT atidavimą Finansų ministerijai, bet apie galimą tarnybos prijungimą prie Mokesčių inspekcijos.
Kai konkursą vadovauti FNTT laimėjo V. Gailius, prezidentės patarėjas išdėstė kritišką nuomonę, kuri, žvelgiant iš šiandienos, skamba pranašiškai.
„Prezidentė nusivylusi tokiu Vyriausybės sprendimu, kuris užsivedė į nedidelį ir rezultatų neturintį pasikeitimą, – komentavo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonas Markevičius. – Dabar naujai paskirtas vadovas jau iš anksto tapo spekuliacijos įkaitu, galbūt ir nepelnytai <…>. Prezidentės manymu, FNTT užprogramuota susidurti su tomis pačiomis problemomis, nesvarbu, koks bus vadovas“.
Taigi šiandieninė situacija yra vertintina ne tik klausimo – nutekino ar nenutekino informaciją apie „Snorą“ – kontekste, bet ir senų LiCS bei konservatorių sąskaitų bei neišpildytų prezidentės lūkesčių kontekste.
Juolab šie metai yra Seimo rinkimų metai. Konservatoriai turi mažai šansų juos laimėti, tačiau, jei ne R. Palaitis, būtų turėję sau palankų žmogų vienoje iš svarbių institucijų.
Buvę FNTT vadovai tvirtina, kad tarnyba užsiėmė įvairių partijų rėmėjų veiklos tyrimais. Jei kokie nors tyrimai vyko, prieš rinkimus ar po jų jie galėtų tapti naujomis „juodosios buhalterijos“ bylomis.
Paprastai įtariant apie pareigūno nusižengimus ar nusikaltimus pirmiausia sustabdomi jų įgaliojimai arba šie patys atsistatydina. Tačiau FNTT vadovams tiesiog atimtas leidimas dirbti su slapta informacija, kas automatiškai reiškė atleidimą. O teismai dėl grąžinimo į pareigas, jei tokie įmanomi, baigtųsi jau gerokai po rinkimų.
„Ikiteisminis tyrimas galės būti ir bus pradėtas tada, kai bus vertinama baudžiamoji atsakomybė. O tyrimas buvo vykdomas, ar šie pareigūnai apsimelavo, ar ne. Ir ar jie gali toliau dirbti su slapta informacija“, – šią savaitę teigė D. Grybauskaitė, pabrėždama, kad V. Gailiaus ir jo pavaduotojo Vytauto Giržado atleidimas yra atskiras klausimas ir abejonių dėl atsakymo jai nekyla.
Šiandieniniuose apsistumdymuose dėl FNTT konservatoriai atrodo silpniausiai. Vyriausybės vadovas ir Seimo pirmininkė galėjo V. Gailių užstoti tik tvirtindami, kad nieko blogo apie jį nežino, o FNTT „gerai dirbo“. Ir per dvi savaites, kai konfliktas dėl FNTT yra viešumoje, daugiau jokių argumentų rasti nesugebėjo.
