O. Rehno teigimu, Europos ekonomikoje stebimi stabilizacijos ženklai.
Europos Komisija (EK) pablogino Lietuvos ekonomikos augimo prognozę ir žada, kad mūsų šalies ūkis šiais metais ūgtelės 2,3 proc. 2011 metų rudenį Lietuvai buvo žadamas didžiausias Europos Sąjungoje (ES) – 3,4 proc. – bendrojo vidaus produkto (BVP) didėjimas. Sumenkusi mūsų šalies ūkio plėtra bus antra pagal dydį ES – mus lenks tik Lenkija, kurios ekonomikai numatomas 2,5 proc. augimas.
„Pernai 5,8 proc. augęs Lietuvos ūkis dėl pablogėjusių pasaulio ekonomikos perspektyvų ir išliekančios įtampos finansų rinkose turėtų sulėtėti daugiau, nei numatėme 2011 rudenį skelbtoje prognozėje. Tikimasi, kad Lietuvos ekonomika 2012 metais augs 2,3 proc.“, – teigiama naujausiose EK prognozėje.
Joje pažymima, kad padidėjęs situacijos neapibrėžtumas ir 2011 metų pabaigoje įvykęs banko „Snoras“ bankrotas prislopino vartotojų pasitikėjimą ir verslo lūkesčius. Būtent šie du faktoriai 2012 metais pristabdys privatų vartojimą ir privačias investicijas. Besitęsianti fiskalinė konsolidacija mažins vidaus vartojimą. Tačiau dėl ES kofinansuojamų projektų augs viešojo sektoriaus investicijos. Nedarbo lygis, anot EK, išliks aukštas, ypač – tarp jaunimo.
„Lietuvos ekonomikos situacija smarkiai priklausys nuo padėties pagrindinėse eksporto rinkose (Vokietijoje, Lenkijoje, Rusijoje ir kitose dviejose Baltijos valstybėse) ir nuo euro zonos perspektyvų. 2011 metų pabaigoje pradėjęs lėtėti eksportas pirmąjį šių metų pusmetį išliks silpnas, tačiau trečiame ketvirtyje turėtų atsigauti. Eksportas su vėl pradėsiančiu augti privačiu vartojimu antroje metų pusėje turėtų paspartinti BVP augimą“, – prognozuoja EK.
4,1 proc. praėjusiais metais siekusi infliacija šiemet turėtų sumažėti iki 2,6 proc.
Daugiau augs tik Lenkijos ekonomika
EK numato, kad net ir pablogintas Lietuvos ekonomikos augimas šiais metais bus antras pagal dydį ES. Sparčiau – 2,5 proc. – augs tik Lenkijos ekonomika.
„Viena iš svarbiausių priežasčių, dėl kurios Lenkijai numatomas didžiausias ekonomikos augimas ES, yra ta, kad ši šalis gauna nemažai naudos iš Vokietijos ūkio. Vokietijos ūkio augimas daro teigiamą poveikį Lenkijai. Lenkija taip pat vykdo ekonominę politiką, kuri padeda ūkiui augti“, – ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo ES ekonomikos ir pinigų reikalų komisaras Olli Rehnas.
Kaimyninės Latvijos ekonomikai EK numato 2,1 proc., o Estijos – 1,2 proc. BVP augimą. Latvijai žadama 2,5 proc., Estijai – 3,1 proc., o Lenkijai – 3,5 proc. sieksianti infliacija.
Visos ES BVP 2012 metais liks nepakitęs, o euro zonos BVP turėtų smukti 0,3 proc. ES numatoma 2,3 proc., o euro zonai – 2,1 proc. sieksianti infliacija.
„Nors augimo tempas pastaruoju metu mūsų nedžiugino ir yra labai nevienodas valstybėse narėse, Europos ekonomikoje stebimi stabilizacijos ženklai. Ekonomikos būklė vis dar kelia abejonių, o finansų rinkos – silpnos. Tačiau jau imtasi daugelio būtinų veiksmų finansiniam stabilumui užtikrinti ir sąlygoms tvariam augimui ir darbo vietų kūrimui sudaryti. Jei ir toliau ryžtingai įgyvendinsime sutartas priemones, pasitikėjimas vėl išaugs“, – sakė O. Rehnas.
Lietuvos bankas taip pat pablogino prognozę
Padaugėjus ne itin palankias ūkio raidos perspektyvas rodančių ženklų, Lietuvos bankas (LB) taip pat paskelbė mažinantis šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę. Numatoma, kad šiemet realusis BVP padidės 2,2 proc., kitąmet – 3,3 proc.
„Virš kai kurių įsiskolinusių euro zonos valstybių ekonomikų susitvenkę debesys vis dar nesisklaido. Dėl to prastėjantys lūkesčiai slopina pagrindinių mūsų šalies prekybos partnerių ūkio raidą. Šis neapibrėžtumas varžo Lietuvos įmonių veiklos apimtį, riboja investicijų planus, trukdo sparčiau atsitiesti darbo rinkai, o namų ūkius skatina taupyti“, – sakė LB Ekonomikos departamento direktorius Mindaugas Leika.
Pagal LB prognozes, pernai 5,6 proc. augęs ir stipriu šalies ekonomikos ramsčiu buvęs privatus vartojimas šiemet augimo tempą sulėtins daugiau nei perpus – iki 2,5 proc. 2013 m. numatomas 2,6 proc. augimas.
Kita vidaus paklausos sudedamoji dalis – investicijos į bendrąjį pagrindinį kapitalą – šiemet turėtų didėti mažiau nei vidutiniškai augo iki šiol (prognozuojama, kad šios investicijos padidės 5 proc.), kitąmet jos turėtų ūgtelėti daugiau – 7,9 proc.
Kito svarbaus ekonomikos variklio – eksporto – veržlumas taip pat sumažės. Vis dėlto, vertindami ilgesnio laikotarpio duomenis, LB ekspertai pastebi, kad mūsų šalies eksportas auga daugiau nei pagrindinių užsienio prekybos partnerių – ES šalių ir Rusijos – importas. Tai rodo, kad Lietuvos eksportuotojų konkurencingumas padeda jiems šiose šalyse atkovoti vis didesnę rinkos dalį.
Tačiau numatoma, kad artimiausiais metais importo paklausa minėtose šalyse toliau silpnės, todėl šiemet gerokai lėčiau augs ir Lietuvos eksportas. Po pernykščio 13,6 proc. šuolio šiemet realusis prekių ir paslaugų eksportas turėtų padidėti 3,9 proc., 2013 m. prognozuojamas 5,8 proc. augimas.
Įtakos Lietuvos ekonomikos plėtrai turės ir banko „Snoras“ sustabdyta veikla. Nors tiesioginis šio bankroto poveikis ūkio raidai bus mažas, tačiau numatoma netiesioginė įtaka. Anot LB ekspertų, šio veiksnio neigiama įtaka BVP augimui galėtų siekti iki 0,5 procentinio punkto.
Padėtis darbo rinkoje vis dar gerėja, tačiau pastebėta, kad pagal sezoniškai pakoreguotus duomenis dirbančiųjų pastaruoju metu nebegausėja. Tikėtina, kad užimtumas prognozuojamu laikotarpiu šalyje didės nedaug.
Šiemet numatomas ir kuklus – apie 1,6 proc. – darbo užmokesčio kilimas. Pagal prognozes, 2013 m. jis turėtų augti 2,5 proc.
Lėtėjantis šalies ūkio augimas vartotojams palankia kryptimi veiks kainų tendencijas. Nuslopus išorės spaudimui, prognozuojama, kad šių metų infliacija, palyginti su buvusia pernai, sumažės perpus – iki 2,1 proc. Kitąmet paspartėjus ekonomikos augimui infliacija turėtų sudaryti 2,4 proc.
