Griežtos taupymo priemonės veja graikus protestuoti po parlamento langais.
Po daugiau nei 13 valandų trukusių derybų euro zonos finansų ministrai sutiko skirti Graikijai antrąjį – 130 mlrd. eurų vertės – finansinės paramos paketą. Tačiau pasiektą susitarimą temdo nuogąstavimai, kad Atėnai nesusidoros su reikalaujamomis struktūrinėmis reformomis ir jiems prireiks dar dvigubai daugiau finansinės paramos, negu buvo skirta antradienio naktį.
Apie graikams skirtą 130 mlrd. eurų paramą pranešęs Liuksemburgo ministras pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeras sakė, kad „toli siekiantis“ susitarimas padės pastebimai sumažinti Graikijos skolą ir užtikrins jos ateitį euro zonoje, skelbia BBC naujienų svetainė.
J. C. Junckero teigimu, „euro grupė puikiai supranta Graikijos rodomas pastangas“, tačiau jis pridūrė, kad „reikia visos Graikijos visuomenės pastangų, kad ekonomika grįžtų į tvaraus augimo kelią“.
Derybose dalyvavusi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde pabrėžė, kad susitarimas „turėtų padėti Graikijai susigrąžinti konkurencingumą“. Graikijos ministras pirmininkas Lucas Papademos taip pat sakė esąs patenkintas derybų rezultatais.
Mainais į finansinę Europos Sąjungos (ES) ir TVF pagalbą Graikija buvo priversta priimti valstybinių išlaidų mažinimo planą. Jame numatoma panaikinti 15 tūkst. darbo vietų valstybiniame sektoriuje, liberalizuoti darbo įstatymus bei sumažinti minimalų darbo užmokestį nuo 751 iki 600 eurų per mėnesį.
Iki 2020 metų Graikija savo skolos lygį turės sumažinti iki 120,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o jos veiksmus nuolat stebės ir griežtai kontroliuos ES pareigūnai. Anksčiau ES pageidavo, kad Atėnų skola iki 2020 metų būtų apkirpta iki 120 proc. BVP.
Ilgai trukusiose derybose buvo pasiektas ir preliminarus susitarimas su privačiais investuotojais dėl dalies Graikijos skolų – 100 mlrd. eurų – nurašymo.
Kas toliau?
Atėnams, kurių skola po penkerius metus trukusios recesijos viršija 160 proc. BVP, buvo būtina užsitikrinti tolesnę finansinę paramą tam, kad kovo mėnesį galėtų vykdyti savo įsipareigojimus ir išpirkti 14,5 mlrd. eurų vertės obligacijas.
Taigi pasiektas susitarimas reiškia, kad Graikijai bent kol kas pavyko išvengti bankroto, o visai euro zonai – jo pasekmių. Tačiau lieka daugybė klausimų, ar numatytos priemonės iš tiesų padės sustiprinti nusilpusią Graikijos ekonomiką.
„Graikijos ekonomika daugiau negali priklausyti nuo pigių paskolų finansuojamos didžiulės administracijos. Jai reikia investicijų į augimą ir darbo vietas“, – sakė ES ekonomikos ir pinigų komisaras Olli Rehnas.
Tačiau pasiektą susitarimą temdo pesimistiškos ataskaitos, įspėjančios apie prastus Graikijos ateities scenarijus. Pagal vieną iš jų Graikijos skola 2020 metais gali išaugti 129 proc. BVP, o pagal kitą – vėl pasiekti 160 proc. BVP lygį.
Jeigu Atėnų skola 2020 metais pasieks 160 proc. BVP ribą, jai gali prireikti papildomos 245 mlrd. eurų vertės paramos. O tai yra beveik dvigubai daugiau nei skirta antradienio naktį pasibaigusiose derybose, suskaičiavo ES, TVF ir ECB. „Graikijos pareigūnai gali nespėti įvykdyti struktūrinių reformų tokiu tempu, kokiu prašoma“, – įspėjama minėtų institucijų ataskaitoje.
Be to, kaip primena agentūra „Reuters“, tolesnėms ir griežtesnėms taupymo priemonėms, reformoms itin priešinasi Graikijos gyventojai. Todėl kliūtis jų įgyvendinimui gali būti balandį vyksiantys rinkimai – tolesni protestai patikrins politikų pasiryžimą karpyti atlyginimus, pensijas ir mažinti darbo vietų skaičių.
Kai kurie ekonomistai taip pat abejoja, ar Graikija pajėgs susidoroti net ir su sumažėjusia skolų našta. Tam, kad šalies ekonomika vėl pradėtų augti, gali prireikti dešimtmečio. Būtent šis faktas skatina tūkstančius graikų eiti protestuototi į gatves. Žmonės įsitikinę, kad išlaidų karpymas pagilins recesiją ir taip dar labiau sumažins vyriausybės gaunamas pajamas.
Pirmąjį 110 mlrd. eurų vertės paramos paketą Graikija gavo 2010 metais, tačiau jis neišgelbėjo šalies nuo gilėjančios krizės.
