Galinga pramonė ir silpnas paslaugų sektorius.
Vokietija skubina reformas kitų namuose, bet ne savo. O gaila.
Kai Mario Monti tapo Italijos premjeru, Vokietijos farmacininkai sunerimo. Ne dėl to, kuo jis galėtų užsiimti Italijoje, bet todėl, kad dar būdamas Europos konkurencijos prievaizdu jis mėgino liberalizuoti profesionalių paslaugų, pavyzdžiui, teisės, medicinos ir farmacijos, rinkas.
M. Monti dabar mėgina atverti uždaras Italijos profesijų rinkas ir galvoja, kad didžiausia Europos ekonomika turėtų padaryti tą patį. Jis neseniai pasakė, kad Vokietijoje yra „daug erdvės paslaugoms liberalizuoti“.
Vokietijai nedažnai pasiūloma imtis reformų. Europa jai pavydi didžiulių gamybos įmonių, prekybos pertekliaus ir tvirtos darbo rinkos. Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy žada paversti savo šalį panašesne į Vokietiją.
Vokietijos galia piktina, ir jai retai kada priekaištaujama dėl silpnybių. Tačiau šalia galingos pramonės Vokietijoje yra gležna paslaugų rinka. Nuo 2000 iki 2007 metų rinkos paslaugų rinkos pridėtinė vertė augo 2,2 procento per metus, palyginti su 3,1 procento Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių vidurkiu.
Verslo paslaugų rinkoje našumas tarp 2000 ir 2008 metų Vokietijoje augo 0,9 procento, palyginti su 1,7 procento EBPO šalyse.
Tai varžo ekonomikos augimą. Vokietijos gyventojams senėjant, potencialus bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas 2020 metais smuks žemiau nei 1 procentas, teigiama praėjusią savaitę EBPO išleistoje šalies apžvalgoje.
BVP dalimi matuojamos investicijos yra gerokai žemiau Didžiojo septyneto (G-7) šalių normos. Tai yra viena iš prekybos pertekliaus priežasčių. Vokietija turi trūkumų švietimo, imigracijos ir finansų srityse, bet paslaugų rinkos apribojimai yra didelė problema. „Itin išsiskirianti problema yra liberalių profesijų apsauga“, – teigia Andreasas Wörgötteris iš EBPO.
Vaistinės gali priklausyti tik kvalifikuotiems vaistininkams, ir jų kiekis ribotas iki keturių. Kitos parduotuvės negali konkuruoti net ir dėl nereceptinių vaistų. Tokios taisyklės dažnai taikomos vadinamosioms liberalioms profesijoms, kurios sukuria apie dešimtadalį BVP ir kur dirba apie 4,2 milijono žmonių. Jos numato, kas gali kokios rūšies paslaugas pasiūlyti, kokio užmokesčio už tai paprašyti ir kaip tai reklamuoti. Daugelyje profesijų pašaliečių investicijos apribotos.
Vokietijos amatų rūmai „Handwerk“, kuriems priklauso 150 verslo sričių įmonių, pradedant kepyklomis ir baigiant santechnikos darbų bendrovėmis, bei 5,1 milijono darbuotojų, turi savas taisykles.
Profesionalios paslaugos tik penkiose iš 27 ES narių yra reguliuojamos griežčiau nei Vokietijoje, rodo EBPO duomenys. Kalbant apie darbo vietų apsaugą profesinės kvalifikacijos liudijimus turintiems žmonėms, Vokietija elgiasi kaip vangi pietietė, o ne vikri šiaurietė.
Remiantis Europos Komisijos 13-oje šalių trijuose sektoriuose atlikta studija, tik viena šalis turi daugiau vadinamųjų uždarų profesijų nei Vokietija.
Remiantis Europos Komisijos (EK) 13-oje šalių trijuose sektoriuose atlikta studija, tik viena šalis turi daugiau vadinamųjų uždarų profesijų nei Vokietija. Prie paskui greitosios pagalbos automobilius bėgiojančių teisininkų ir prekybos tinkle „Walmart“ parduodamų piliulių nuo galvos skausmo įpratęs amerikietis Vokietijoje pasijustų šiurpinančiai paliktas ramybėje.
Čia daktarai daugiausia dirba savarankiškai. Teisininkai dažniausiai būna universalūs ir dirba smulkiose grupėse, teigia Markusas Hartungas iš Vokietijos barų asociacijos.
Dereguliacija gali tapti griaunamąja: daugelis universalių „kaimo teisininkų“ galėtų būti nušluoti nuo žemės paviršiaus. Tačiau tai atneštų didelę grąžą. Gyvybinga paslaugų rinka paskatintų labiau Amerikai nei Vokietijai būdingas naujoves, kurios iš esmės pakeistų padėtį. Teisinių paslaugų rinkoje „stambesnės įmonės pasiūlytų daugiau kokybės už mažiau pinigų“, tiki M. Hartungas. Atsirastų naujų verslo modelių.
Pavyzdžiui, teisinių išlaidų draudimo paslaugas siūlančios bendrovės galėtų įsigyti klientų skundus nagrinėjančias teisines įmones. Viena studija rodo, kad jeigu Vokietija sumažintų paslaugų sektoriaus apribojimą iki liberaliausių šalių lygio, ji per dešimtmetį galėtų paskatinti našumo augimą iki vieno procentinio punkto per metus.
Atlyginimai ir vidaus paklausa augtų, o einamosios sąskaitos perteklius mažėtų. Tai turėtų patraukliai skambėti kanclerei Angelai Merkel, kuri pritartų augimo skatinimui tam nedidinant viešųjų išlaidų.
Vokietija jau šiek tiek atleido reguliavimo vadžias. Buvo atsisakyta nereceptinių vaistų kainų reguliavimo ir, pavyzdžiui, prekiauti alumi nebereikia kvalifikacijos liudijimų. Tačiau įvykdyti tolimesnius pokyčius nebus lengva.
Politikai nenori kišti nagų prie amatų rūmų „Handwerk“, kurių suteikiamos galimybės mokytis amatų mažina jaunimo nedarbą. Liberalios profesijos daugiausia veikia savireguliacijos principais ir atlieka funkcijas, kurias kitu atveju turėtų atlikti valstybė, pavyzdžiui, nustato standartus arba užsiima mokymais.
Palyginti su likusiomis Europos šalimis, Vokietijos profesijų kokybė yra aukšta ir konkurencija tarp jų yra didelė, teigia Rolfas Koschorrekas, Federalinės liberalių profesijų asociacijos prezidentas ir A. Merkel partijos narys Bundestage. Pasak jo, M.Monti „turi pakankamai veiklos Italijoje. Jam nebūtina įsitraukti į Vokietijos reikalus“.
