Dar prieš metus suma, kurią šiandien IAE uždarymo rangovams sutinka mokėti Lietuvos Vyriausybė, galėjo būti 20 mln. eurų mažesnė.
Lietuva vis labiau švelnina savo poziciją derėdamasi su IAE uždarymo rangovais: Ignalinos AE ir toliau bendradarbiaus su Rusijos kapitalo bendrove „Nukem“ ir su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (ERPB). Tokią mūsų šalies laikyseną lemia Europos Komisijos biurokratų palankumas „Nukem“ veiksmams ir tų pačių biurokratų įtaka visiems tarptautiniams Lietuvos energetikos projektams, rašo „Verslo žinios“.
72 mln. eurų – dalį Ignalinos atominės elektrinės (IAE) kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo komplekso (B2/3/4) statybai trūkstamų lėšų – Lietuva turės sumokėti iš 2007–2013 m. ES biudžete IAE uždarymui numatytų asignavimų. Padengti susidariusią B2/3/4 objekto biudžeto skylę beveik dvejus metus reikalavo projekto rangovė – Vokietijoje registruota, tačiau Rusijos branduolinių technologijų koncerno „Rosatom“ antrinei įmonei „Atomstroyexport“ priklausanti kompanija „Nukem Technologies“.
Sprendimą patenkinti „Nukem“ reikalavimus dar turi oficialiai patvirtinti Lietuvos Vyriausybė. Oficialių Lietuvos valdžios komentarų šia tema „Verslo žinios“ gauti nepavyko. Tačiau dienraščio turimomis žiniomis, delsiama neapsisprendus, kas už jį turėtų prisiimti atsakomybę: dabartinis Andriaus Kubiliaus Kabinetas ar šios Vyriausybės įpėdiniai po rudenį įvyksiančių rinkimų.
Tačiau, jeigu klausimo svarstymas bus įrašytas į kovo 14 d. įvyksiančio specialaus IAE uždarymo asignavimų priežiūrą vykdančio komiteto darbotvarkę, tai netiesiogiai liudys, kad 72 mln. eurų (55 mln. eurų – trūkstamos lėšos B2/3/4 komplekso statybai, 18 mln. eurų – nenumatytoms išlaidoms) vertės čekyje iš ES Lietuvai skirtos paramos bus dabartinės valdžios atstovų parašai.
Dar prieš metus suma, kurią šiandien sutinka mokėti Lietuvos Vyriausybė, galėjo būti 20 mln. eurų mažesnė. Tuo metu projekto rangovai reikalavo užlopyti 35 mln. eurų biudžeto skylę, kuri esą susidarė dėl gausybės Lietuvoje patiriamų biurokratinių ir kitų kliūčių.
Tačiau buvusi IAE administracija nepripažino „Nukem“ pretenzijų. Rangovams buvo iškeltos priešpriešinės pretenzijos. Buvęs IAE generalinis direktorius Osvaldas Čiukšys viešai teigė, kad B2/3/4 kompleksą statanti „Nukem“ iki 2010 m. pabaigos įgyvendino tik 9 proc. projekte numatytų darbų, tačiau jiems buvo sumokėta 39 proc. projekto sąmatoje numatytų lėšų.
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas kurį laiką taip pat tvirtino, kad „Nukem“ yra netikęs partneris. Buvo žadama dabartiniams rangovams leisti baigti IAE laikinąją panaudoto branduolinio kuro saugyklą (objektas B1), tačiau kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo komplekso statybai ieškoti kitų rangovų. Tačiau praėjusių metų pabaigoje ministerijos pozicija pasikeitė – apsispręsta tęsti bendradarbiavimą su „Nukem“ vadovaujamu konsorciumu.
