Tarptautiniams kreditoriams skyrus Graikijai finansinę paramą, o privatiems investuotojams nurašius dalį skolų, šaliai vis tiek trūks lėšų.
Penktadienį augo optimizmas, kad Graikija padarė užtektinai, jog gautų antrąjį finansinės paramos paketą. Tačiau abejonės, ar Atėnai įgyvendins visus Europai duotus pažadus, išlieka. Be to, akivaizdus faktas, kad net ir skyrus finansinę paramą Graikijos skola nesumažės iki anksčiau planuotos ribos, šaliai ir toliau trūks lėšų.
Graikijos pareigūnai teigia padarę viską, ko iš jų prašė euro zonos finansų ministrai, kad ateinančio pirmadienio susitikime, likus mėnesiui iki termino, kada Atėnai turi išpirkti 14,5 mlrd. eurų vertės obligacijas arba skelbti bankrotą, galėtų skirti 130 mlrd. eurų vertės finansinę paramą.
Ketvirtadienį vėlai vakare Graikijos vyriausybė paskelbė, kaip planuojama sutaupyti papildomų lėšų, kad Europos Sąjunga (ES) ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) skirtų reikalingų lėšų.
Šaltiniai Graikijos vyriausybėje agentūrai „Reuters“ teigė, kad Graikija 325 mln. eurų dydžio skylę 3,3 mlrd. eurų biudžeto išlaidų karpymo plane, kurį pirmadienį patvirtino parlamentas, užkimš 100 mln. eurų nurėžusi nuo gynybos, apie 90 mln. eurų – nuo viešojo sektoriaus atlyginimų, o 135 mln. eurų išlaidas turės sumažinti Sveikatos, Darbo ir Vidaus reikalų ministerijos.
„Mes jau beveik sutarėme“, – agentūra „Reuters“ cituoja neįvardytą euro zonos pareigūną.
Tačiau dar ne viskas nutarta. O pastangos rasti galutinį sprendimą įžiebė kivirčą tarp Atėnų ir Berlyno. Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble Graikiją palygino su „bedugne skyle“.
Euro zonai priklausančios šiaurinės Europos valstybės, kurių lyderė – iždininke vadinama Vokietija, labai abejoja, ar Graikijos politiniai lyderiai po balandį įvyksiančių rinkimų laikysis skolintojams duotų pažadų barbariškai apkarpyti atlyginimus, pensijas ir sumažinti darbo vietų skaičių.
„Skepticizmas, ar Graikija sugebės tai padaryti, itin stiprus tarp aukščiausią – AAA – kredito reitingą turinčių valstybių, – Vokietijos žurnalas „Der Spiegel“ cituoja Austrijos finansų ministrę Marią Fekter, išsakiusią Vokietijos, Suomijos ir Nyderlandų poziciją, – Graikijos nemokumo klausimas dar neatmetamas“.
Ruošiasi bankrotui?
Chaotiškas Graikijos bankrotas kovą pasiųstų šoko bangas per visą euro zoną. Tačiau daugėja ženklų, kad kai kurios valstybės narės mano, kad pinigų sąjunga dabar geriau pasirengusi atlaikyti šį smūgį.
Agentūra „Bloomberg“ skelbia, kad Europos centrinis bankas (ECB) keičia turimas Graikijos obligacijas į naujas ir taip mėgina užsitikrinti, kad šaliai restruktūrizuojant skolas, nepatirs priverstinių nuostolių. Pranešama, kad kai kurių euro zonos valstybių centriniai bankai dėl tos pačios priežasties taip pat ketina iškeisti turimas Graikijos obligacijas.
Artėjant euro zonos finansų ministrų susitikimui, Graikija gali pateikti formalų skolų restruktūrizavimo pasiūlymą privatiems kreditoriams. Pasiūlymo tikslas – 100 mlrd. eurų sumažinti valstybės skolas. Skaičiuojama, kad patvirtinus šį siūlymą, bankų ir draudikų turimos Graikijos obligacijos nuvertėtų maždaug 70 proc.
„Aiškumo nėra, tačiau yra santūrus optimizmas“, – sakė Antonis Samaras, opozicinės Graikijos partijos „Naujoji demokratija“ lyderis.
Prancūzijos premjeras Francois Fillonas penktadienį įspėjo, kad Europa neturėtų „žaisti su Graikijos bankrotu“. „Graikai pažadėjo įgyvendinti labai svarbias reformas, – radijui RTL sakė F. Fillonas. – Dabar savo pažadus turi vykdyti europiečiai“.
Tiesa, net ir skyrus Graikijai 130 mlrd. eurų paramą bei nurašius 100 mlrd. eurų jos skolų, šaliai vis tiek trūks dar bent 5,5 mlrd. eurų tam, kad būtų pasiektas tikslas šalies skolą nuo 160 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) iki 2020 metų sumažinti iki 120 proc. BVP, agentūrai AFP sakė anonimu norėjęs likti euro zonos pareigūnas, kuris rėmėsi trečiadienį euro zonos finansų ministrams pateiktais skaičiavimais.
Kai kurie pareigūnai teigia, kad jiems būtų priimtina, jeigu Graikijos skola mažėtų iki 125 proc. BVP. Tačiau šią savaitę paskelbtoje Europos Komisijos, ECB ir TVF ataskaitoje prognozuojama, kad 2020 m. Graikijos skola sieks 129 proc. BVP – gerokai daugiau nei spalį numatyti 120 proc. BVP.
