Kovo 1-ąją įsigalioja Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (ABĮ) pakeitimai, Seimo priimti praėjusių metų pabaigoje. Jais įtvirtinta galimybė akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkams išmokėti tarpinius dividendus.
Iki šiol sprendimai dėl dividendų išmokėjimo galėdavo būti priimami tik pasibaigus finansiniams metams. Parlamentui priėmus ABĮ pakeitimus, dividendai gali būti išmokami taip pat ir už laikotarpį, trumpesnį nei finansiniai metai (tarpiniai dividendai) bet kuriuo finansinių metų laiku. Didžiojoje Britanijoje įprasta, kad tarpiniai dividendai vainikuoja ketvirčio arba pusmečio pabaigą.
Toks sprendimas, kuomet dividendų mokėjimo tvarka nėra „pririšama“ prie bendrovės finansinių metų pabaigos, patvirtina įstatymų leidėjo ketinimus liberalizuoti verslo reguliavimą Lietuvoje. Laisvosios rinkos institutas pripažįsta, kad tarpinių dividendų instituto įtvirtinimas suteiks papildomo patrauklumo investavimui Lietuvoje bei leis lanksčiau paskirstyti pelną tarp motininių ir dukterinių bendrovių. Taigi naujasis reguliavimas yra itin pozityvus reiškinys.
Įtvirtinus tarpinių dividendų institutą, akcininkams galės būti išmokėtos dvejopo pobūdžio sumos: pirma, dar iki paskutiniųjų finansinių metų pabaigos uždirbtas, tačiau nepaskirstytas pelnas, ir antra, tai pelnas, kuris buvo uždirbtas per einamuosius finansinius metus.
Finansinių metų pabaigoje akcininkai gali nuspręsti, kad ne visas uždirbtas pelnas bus skirtas dividendams išmokėti, o dalis arba visos uždirbtos lėšos paliekamos bendrovės veiklai vystyti.
Iki šių ABĮ pakeitimų akcininkas turėjo teisę priimti sprendimą dėl tokių „bendrovėje paliktų“ lėšų išmokėjimo dividendais tik pasibaigus finansiniams metams – nebuvo galimybės nepaskirstytą pelną paversti dividendais kitu bendrovei priimtinu metu. Lygiai taip pat pasiekus teigiamų veiklos rezultatų dar iki finansinių metų pabaigos, sprendimas dėl uždirbto pelno išmokėjimo dividendais negalėjo būti priimtas nedelsiant – akcininkai privalėdavo laukti finansinių metų pabaigos.
Ligšiolinis draudimas priimti sprendimą dėl dividendų išmokėjimo kitu laiku, negu po finansinių metų pabaigos, neatitiko tarptautinės praktikos bei verslo poreikių ir nepagrįstai ribojo akcininkų galimybes gauti jiems priklausančią bendrovės uždirbto pelno dalį. Su naujuoju reguliavimu dividendų išmokėjimas tampa paprastesnis – bendrovės akcininkams leista nuspręsti dėl uždirbto pelno paskirstymo bet kuriuo patogiu laiku – pasibaigus ketvirčiui, pusmečiui ir panašiai.
Nepaisant teigiamos ABĮ pakeitimų reikšmės, naujosiose įmonių teisės nuostatose esama ir kritikos vertų aspektų, susijusių su mokėjimo mechanizmu.
ABĮ pakeitimuose nustatyta, kad teisę pateikti siūlymą dėl tarpinių dividendų išmokėjimo turi ne mažiau kaip 1/3 bendrovės akcijų valdantys akcininkai (turintys balso teisę). Numatyta ir tai, kad bendrovės įstatuose akcininkai gali nustatyti dar didesnę balsų daugumą, reikalingą tokiam siūlymui pateikti. Toks reguliavimas yra neįprastas palyginti su kitose valstybėse sutinkamu reglamentavimu bei kritikuotinas dėl keleto priežasčių.
Pirma, bendrovės valdyba, bet ne akcininkai turi aktualius duomenis apie įmonės veiklos rezultatus (pelną) bei įsipareigojimus. Taigi valdybos žinioje esantys duomenys leidžia tinkamai įvertinti bendrovės galimybes perleisti dalį uždarbio akcininkams bei operatyviai inicijuoti tokio sprendimo priėmimą akcininkų susirinkime. Užsienio valstybių praktika kaip tik ir patvirtina, kad daugeliu atvejų teisė inicijuoti tarpinių dividendų išmokėjimą ir yra priskiriama būtent bendrovės valdybai.
Antra, ABĮ nustatytas reguliavimas gerokai apsunkina valdybos darbą ir akcininkų teisę gauti tarpinius dividendus. Pagal nustatytą reguliavimą tarpiniai dividendai galės būti išmokami tokia tvarka: visų pirma, ne mažiau kaip 1/3 akcininkų turės teikti paraišką bendrovės valdybai, o ši paraišką nagrinės netgi ir tuo atveju, jeigu bus žinoma, kad mokėti tarpinius dividendus nėra pagrindo. Vėliau valdyba turės pateikti tarpines ataskaitas bei pranešimą, taip pat akcininkų sprendimo projektą ir sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą. Tuo tarpu jei valdyba nustatytų esant galimybes priimti sprendimą dėl tarpinių dividendų išmokėjimo, visų pirma, ji turėtų skatinti ne mažiau kaip 1/3 bendrovės akcijų valdančių asmenų teikti siūlymą dėl šio klausimo svarstymo inicijavimo, kadangi pati valdyba iniciatyvos teisės neturi.
Trečia, siūlymą dėl kasmetinių dividendų išmokėjimo turi teisę pateikti platesnis subjektų ratas nei dėl tarpinių dividendų. Kasmetinių dividendų išmokėjimo klausimas bus svarstomas kiekvienu atveju, kai tai pasiūlys ne mažiau kaip 1/10 visų balsų suteikiančių akcijų valdytojai (taigi ženkliai mažiau nei 1/3, kaip numatyta tarpinių dividendų atveju), taip pat stebėtojų taryba arba valdyba (kai valdyba nesudaroma – bendrovės vadovas). Įvertinus tarpinių dividendų tikslą – galimybę operatyviai paskirstyti bendrovės uždirbtą pelną akcininkams – iniciatyvos teisės suteikimas ganėtinai ribotam subjektų ratui ženkliai sumažina šios naujovės efektyvumą bei galimybę realiai pasinaudoti tarpinių dividendų instituto teikiama nauda.
ABĮ pakeitimų svarstymo Seime metu Laisvosios rinkos institutas pateikė pastabas dėl tokio reguliavimo ydingumo, tačiau į jas atsižvelgta nebuvo. Taigi nors ir teigiamai vertintinas tarpinių dividendų institutas galėtų būti tobulinamas, šitaip didinant jo efektyvumą ir naudą verslui.
____________________
Justinas Jarusevičius yra advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ teisininkas
