Kauno aukštųjų mokyklų rektoriai: kartu į ateitį.
Aukštųjų mokyklų susijungimas negali būti priverstinis procesas, tad vienu universitetu Kaune veikiančios aukštosios mokyklos, kurioms pradžią davė 1922 m. įkurtas Lietuvos universitetas, panašu, niekada nebebus.
Tai Lietuvos universiteto 90-ojo jubiliejaus proga patvirtino Vytauto Didžiojo, Kauno technologijos, Aleksandro Stulginskio, Lietuvos sveikatos mokslų universitetų, Lietuvos kūno kultūros akademijos vadovai.
Lietuvos universitetas Kaune Aukštųjų kursų pagrindu buvo įsteigtas 1922 m. vasario 16 d. Tarpukariu ši mokslo įstaiga, 1930 m. gavusi Vytauto Didžiojo vardą, buvo vieta, kurioje ugdytas šalies elitas, brendo žymiausi pirmosios nepriklausomybės moksliniai ir kultūriniai sąjūdžiai, dėstė žinomi Lietuvos ir Europos intelektualai, filosofai, aukščiausi šalies pareigūnai, valstybės veikėjai. Tai buvo liberalus ir modernus universitetas, unikalus savo laisva dvasia, puoselėjantis šalies kultūrą, istorinę atmintį ir kritinę mintį. Čia pradėjo formuotis pirmieji mokslo centrai ir akademinės tradicijos, o atskiri Universiteto padaliniai po reorganizacijos 1950 m. tapo pagrindu atskiroms Kaune veikiančioms aukštosioms mokykloms – tuomečiams Kauno politechnikos, Kauno medicinos institutams, Lietuvos žemės ūkio akademijai ir 1989 m. atkurtam Vytauto Didžiojo universitetui.
Istoriniuose Lietuvos universiteto rūmuose dabar šeimininkauja KTU.
Atidavę pagarbos duoklę istorinei savo mokymo ir mokslo įstaigų praeičiai Vytauto Didžiojo, Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų, Aleksandro Stulginskio universitetų, Lietuvos kūno kultūros akademijos vadovai spaudos konferencijoje daug kalbėjo apie ateities vizijas.
Vytauto Didžiojo universitetas ketina toliau puoselėti Kauno – daugiakultūrio miesto įvaizdį. Toliau bus plečiamos tarptautinio, kultūrinio bendrabūvio bei kūrybos formos, vienijančios skirtingas mokslo sritis, skleidžiama daugiakalbystės idėja. Manoma, kad taip užtikrinama ne tik kultūros įvairovė, jos prieinamumas, palaikomas modernių ir klasikinių menų ugdymas, bet ir klojamas pamatas kosmopolitiškai, įsipareigojusiai, sąmoningai ir atvirai bendruomenei. „Šių dienų tarpusavio komunikacijos būtinybė neigia uždarumą ir reikalauja laisvo bei atviro žmogaus. Daugiakultūriškumas ir jo sklaida tampa vis reikšmingesni ne tik tarptautinei įstaigai, bet ir miestui ar visai valstybei: miesto kultūrą kuriantis ir pasaulinius ryšius palaikantis miestas yra šių dienų siekiamybė ir tikrovė. Taip ugdomas visuomenės etinis ir kritinis požiūris“, – pabrėžė VDU rektorius Zigmas Lydeka.
Jo žodžiais, šiuo metu VDU iš kitų aukštųjų mokyklų išsiskiria siekiu ugdyti visapusiškas asmenybes: keletą užsienio kalbų mokantį, gebantį toliau mokytis studentą, kuriam įdiegtos „arte liberale“ vertybės.
Ką tik pastatytų Kauno klinikų gėlynas.
Plėtodamas „Žaliojo universiteto projektą“ Aleksandro Stulginskio universitetas skleidžia darnios plėtros, aplinkosaugos idėjas. Todėl universiteto mokslininkai, reaguodami į miestui keliamus iššūkius ir vadovaudamiesi bendradarbiavimo principu, ne tik orientuoja savo mokslinius tyrinėjimus į šių problemų praktinius sprendimus, pristato juos savivaldos organams, atsako už jų įgyvendinimą, bet ir kelia atsakingos visuomenės klausimą. Savo veikloje įtvirtinusi „žaliąjį“ požiūrį ši aukštoji mokykla planuoja jį pristatyti ir platesniu mastu: susieti su juo ir savo vykdomas veiklas mieste.
Šiuo metu tik A.Stulginskio universitete galima studijuoti įvairias šiuolaikiškas augalininkystės technologijas, gilintis į hidrotechnikos naujoves. Šio universiteto rektoriaus Antano Maziliausko nuomone, jų mokymo įstaigos perspektyviausios ateities specialybės – augalininkystės biotechnologijos, alternatyvioji energetika, miškininkystė.
Savo strateginiu siekiu novatoriškų žinių ir proveržio technologijų kūrimą vadina Kauno technologijos universitetas. Užsibrėžęs tapti vienu lyderiaujančių Europos universitetų, KTU puoselėja idėją toliau aktyviai veikti žmonių ir valstybės gerovei. ir keitimosi patirtimi, naujausių duomenų ir praktinių įžvalgų nauda.
„Didelį dėmesį skyrėme ir skirsime – aukšto lygio tarptautinėms studijoms, talentų ir lyderių ugdymui, mokslo produktų kūrimui ir komercializavimui, žmonių gerovės kūrimui, esame pasirengę aktyviai dalyvauti valstybės raidoje. Tam tvirtu pagrindu taps greitai pasirašyta sutartis su Aalto (Suomija) universitetu,“ – teigė KTU rektorius Petras Baršauskas. Anot jo, ateities profesija, kurią galima įgyti tik KTU, yra atominė energetika.
VDU Medicinos fakulteto Stomatologijos poliklinika ką tik pastatytame Klinikų pastate tarpukariu.
Studijų, mokslo ir sveikatos priežiūros klinikinės praktikos sričių vienijimas ir plėtra – kasdienis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) darbas, vykdomas atsižvelgiant į tarptautinės tradicijos praktikas. „Sveika visuomenė – sveika valstybė. Esant tokioje aplinkoje galima tikėtis gerovės tokiose srityse kaip kultūra, ekonomika, technologijos, strateginis valdymas ir pan. Tik išsilavinusi ir sveika asmenybė gali laisvai dirbti ir kurti sveiką miestą, visuomenę, valstybę“, – pabrėžė LSMU Medicinos akademijos kancleris Vilius Grabauskas.
Jis priminė, kad tik Sveikatos mokslų universitete galima studijuoti farmaciją, modernios visuomenės sveikatą, jos psichologiją, veterinarinę medicininę genetiką, biochemiją. O medicina ir ateityje išliks perspektyviausia šios aukštosios mokyklos specialybe.
Sveiko miesto idėją plėtoja ir Lietuvos kūno kultūros akademija. „Mūsų aukštosios mokyklos siekiamybė sukurti miesto fizinį aktyvumą ir aktyvų poilsį bei rekreaciją skatinančią strategiją“ – aiškino Lietuvos kūno kultūros akademijos Senato pirmininkas Aleksas Stanislovaitis.
Tik šioje aukštojoje mokykloje rengiami sporto rekreacijos, vadybos specialistai, studijuojamos treniravimo sistemos.
