Lietuvos ekonomika 2012 m. augs lėčiau negu 2011 m., nedarbas beveik nemažės, o namų ūkių pajamų didėjimas lėtės, rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atliktas naujausias Lietuvos ekonomikos tyrimas.
“Jei bandytume apibendrinti vienu sakiniu, tai lūkesčiai yra suprastėję”, – antradienį spaudos konferencijoje pristatydamas tyrimo rezultatus sakė LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas.
LLRI apklausti rinkos dalyviai mano, kad didžiausi rizikos šaltiniai verslui šiemet – euro zonos problemos, galimi pokyčiai mokesčių srityje ir populistiniai sprendimai, susiję su artėjančiais rinkimais.
Daugiausia – 33 proc. apklaustųjų mano, kad didžiausias neapibrėžtumo ir rizikos šaltinis šiemet bus euro problemos ir su jomis susijusi eksporto mažėjimo rizika. Pasak Ž. Šilėno, Lietuvos įmonės daug eksportuoja į euro zoną ir natūralu, kad paklausos mažėjimas neigiamai veikia ir įmonių lūkesčius.
29 proc. LLRI respondentų nurodė, kad neapibrėžtumo šaltinis yra galimi mokesčių aplinkos pakeitimai ir mokesčių didėjimas.
“Teigti, kad mokesčius Lietuvoje būtinai reikia didinti, arba kitaip Lietuvos ekonomika neišgyvens, arba sakyti kad tie, kurie diskusijose pasisako už mažesnius mokesčius arba už mokesčių nedidinimą, nesirūpina, kaip gyvens valstybė, kokia bus ekonominė situacija, nėra tinkama. Negalima į verslą ar į mokesčių mokėtoją žiūrėti kaip į priemonę, kaip paimti biudžetui lėšų”, – sakė Ž. Šilėnas.
25 proc. LLRI apklausos dalyvių manė, kad didžiausią netikrumą kels rinkimų metai ir populistiniai politikų sprendimai.
“Gal nebūtų sąžininga visas mūsų turimas problemas nurašyti rinkimams, tačiau galima pastebėti, kad politikų retorika yra suradikalėjusi. Vyksta priešrinkiminiai metai, ir verslininkai tai mato”, – konstatavo Ž. Šilėnas.
Jis atkreipė dėmesį, kad net 54 proc. respondentų didžiausiu nerimo šaltiniu laikė galimas problemas šalies viduje. Jo teigimu, nors euro zonos problemų ir neišspręsime, viduje susitvarkyti galima.
“Sprendimų priėmėjams reikia pakeisti retoriką. Tai nieko nekainuojantis sprendimas, kuris gali normalizuoti santykius tarp verslo ir gyventojų”, – kalbėjo Ž. Šilėnas.
Taip pat tyrimo dalyviai buvo klausiami, ar jie jaučia pokyčius dėl verslą kontroliuojančių institucijų pertvarkos, pradėtos 2009 metais. 56 proc. apklaustųjų teigė nejaučią pokyčių verslą kontroliuojančių institucijų darbe. 30 proc. respondentų nurodė, kad pokyčių yra ir jie atitinka vykdomos pertvarkos tikslus, o 14 proc. tyrimo ekspertų mano, kad pokyčių yra, tačiau jie neatitinka pertvarkos tikslų.
Ž. Šilėno teigimu, tokie rezultatai rodo, kad pertvarką galima vertinti teigiamai. Jo manymu, didelė dalis verslo pertvarkos galėjo nebūti jaučiama dėl to, kad ja siekiama tik taisyti reguliavimo praktikas, o ne mažinti patį reguliavimo kiekį. Be to, svarstė jis, kai kurios viešojo sektoriaus institucijos, jų darbuotojai reformos galbūt nepajuto arba nesuprato, kam ji daroma.
“Centrinė valdžia ir ministerijos turi labiau spausti priežiūros institucijas keistis, dalintis gerąja patirtimi. (…) Reikia tęsti priežiūros institucijų reformą, niekas kitas negu valdžia, Vyriausybė, ministerijos šito padaryti negali ir labai gerai, kad jos tai daro, bet reikia tęsti ir stiprinti”, – pabrėžė Ž. Šilėnas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad 11 proc. verslų Lietuvoje svarsto galimybę persikelti į užsienį. Jo manymu, tai yra santykinai daug.
“Visi suprantame, kad šiais laikais žmonės, darbo jėga yra mobili ir keliasi į tas šalis, kur aplinka yra geresnė. Visi šneka, kad emigracija yra problema, tačiau, ko nepastebima, kad verslas lygiai taip pat gali emigruoti, perkelti savo veiklą, būstines, registruotis būtent užsienio šalyse, bet visą veiklą vykdyti Lietuvoje. Čia aš matau labai didelį signalą sprendimų priėmėjams”, – sakė Ž. Šilėnas.
LLRI respondentai taip pat vertino, kad vidutinis neto darbo užmokestis 2011 m. didėjo 4 proc. ir tiek pat kils 2012 m. Disponuojamosios piniginės namų ūkių pajamos vienam namų ūkio nariui 2011 m. augo 5 proc. ir sudarė 1052 litus.
LLRI ekspertas Vytautas Žukauskas pristatyme atkreipė dėmesį, kad namų ūkių pajamos augo pirmą kartą po dvejų iš eilės mažėjimo metų. Tyrimo dalyviai prognozavo, kad 2012 m. namų ūkių pajamos augs lėčiau, apie 3 proc., ir sudarys 1085 litus vienam namų ūkio nariui.
Taip pat tyrimo respondentai prognozavo, kad 2011 metais Lietuvos ekonomika augo 4,3 proc. – panašiai tiek, kiek rinkos dalyviai prognozavo ir anksčiau. Tačiau bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozė 2012-iesiems buvo stipriai sumažinta – nuo 4,6 iki 2,7 proc. Anot LLRI respondentų, 2011 m. pabaigoje darbo Lietuvoje neturėjo 14,8 proc. darbingų žmonių. 2012 m. nedarbas beveik nemažės ir metų pabaigoje sieks 14,1 proc. Tyrimo duomenimis, vartotojų kainos pernai augo apie 4 proc. ir šiemet augs panašiu tempu.
Be to, tyrimo duomenimis, šešėlinė ekonomika 2011 m. sudarė 27 proc. BVP ir šiemet nesikeis: “šešėlyje” bus sukuriama 27 proc. BVP. Rinkos dalyvių nuomone, bent dalį savo veiklos “šešėlyje” 2011 m. vykdė 37 proc. ūkio vienetų, 2012 m. ši dalis nežymiai sumažės (iki 36 proc.).
V. Žukausko pastebėjimu, egzistuoja du kovos su šešėline ekonomika būdai. Arba kovojama su jos priežastimis – mokesčiais ir reguliavimu – šiuos dalykus mažinant ir taip naikinant prielaidas “šešėliui” atsirasti, arba kovojama su pasekmėmis, atidžiau gaudant pažeidėjus ir juos greičiau baudžiant.
“Reikia konstatuoti, kad jau kurį laiką valdžia iš esmės užsiima griežtesniu baudimu ir griežtesniu reguliavimu. Tai gali turėti tam tikros įtakos “šešėliui”. Aišku, labai sunku pasakyti, kuri “šešėlio” dalis išskaidrėja dėl tų priemonių. Iš esmės reikia suprasti, kad tai nėra kova su priežastimis, tik šioks toks apribojimas, šioks toks prilaikymas. Tai nėra ta kryptis, kuria galima efektyviai mažinti “šešėlį”, – kalbėjo V. Žukauskas.
Jis taip pat siūlė su “šešėliu” kovoti mažinant darbo jėgos apmokestinimą, kuris, pasak jo, Lietuvoje yra nepagrįstai didelis ir Lietuva pagal šį rodiklį užima 9 vietą tarp Europos Sąjungos šalių.
LLRI Lietuvos ekonomikos tyrimas atliekamas du kartus per metus nuo 1997 m. Šis tyrimas remiasi nereprezentatyvia rinkos dalyvių – tyrimo ekspertų – apklausa. Šiame tyrime dalyvavo 55 tyrimo ekspertai, turėję įvertinti bendras šalies ekonomines realijas, prognozuoti, kokie rodikliai bus ateityje. Tyrimas atliktas 2012 m. sausio-vasario mėnesiais.
ELTA
