Į Vakarų Europą lietuviams tukdo žengti aukšti garantiniai reikalavimai.
Statybų paslaugų eksporto sektoriaus atstovai teigia, jog darbų apimtys galėtų išaugti 2-3 kartus, jei valstybė pradėtų teikti garantijas sutartiniams įsipareigojimams. Tuo tarpu valstybės institucijos siūlo naudotis turimais paramos mechanizmais, skelbia „Verslo žinios“.
Galimo garantijų mechanizmo projektas jau pateiktas Vyriausybei.
„Būtina sukurti ir įgyvendinti valstybės garantijų statybos paslaugų eksportui skatinti modelį. Tai turėtų būti fondas, šis tas panašaus kaip „Invega“, jis suteiktų garantijų, o pasibaigus projektams pinigai būtų į fondą grąžinami“, – aiškino Adakras Šeštakauskas, Lietuvos stybininkų asociacijos prezidentas.
Fondo iniciatoriai pateikia Estijos situaciją. Ten statybos paslaugų eksportas, palyginus su visa eksporto dalimi, sudaro kur kas didesnį procentą nei Lietuvoje. Eksportuojantiems statybininkams ten valstybės garantijos yra suteikiamos.
Statybininkų teigimu, labiausiai Lietuvos statybų įmones klampina Vakarų Europoje galiojantys reikalavimai, jog garantijas išduotų bankai ar draudimo įmonės, turinčios ne mažesnį kaip A kredito reitingą.
Statybininkai į užsienį garantuoja projektavimo, gamybos ir montavimo darbus. Tačiau Vakarų Europos užsakovai vis dažniau prašo pateikti sutartinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemones: avanso grąžinimo, darbų atlikimo ir garantinio laikotarpio garantijas.
