Pagrindinį „Jaunųjų Europos Kūrėjų" apdovanojimą laimėjęs L. Albrikienės video darbas.
Klaipėdoje iki vasario 26-osios pristatomi devynių Europos šalių menininkų kūriniai, dalyvaujantys tarptautiniame projekte „Jaunieji Europos Kūrėjai” (JCE). Tarp eksponuojamų darbų – Linos Albrikienės videokūrinys, laimėjęs projekto Grand Prix ir laukiamas parodoje Briuselyje.
Lietuvai JEK atstovaujantis Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras (KKKC) šiemetinei bienalei atrinko aštuonis autorius: Liną Albrikienę, Ievą Bertašiūtę – Grosbahą, Algirdą ir Remigijų Gataveckus, Gretą Grendaitę, Severiją Inčirauskaitę-Kriaunevičienę, Rodioną Petrovą, Darių Šidlauską ir Renatą Vinckevičiūtę. Konceptualūs atrinktųjų autorių kūriniai aprėpia tapybos, grafikos, instaliacijos, video, tekstilės ir keramikos sritis.
Vienos iš jaunųjų Lietuvos kūrėjų – Linos Albrikienės – videodarbas „Vilnius iš mano vaikystės archyvų. Lazdynai (I)” tapo bienalės pagrindinio prizo (Grand Prix) laimėtoju ir bus demonstruojamas „BeLa Editions” galerijoje Briuselyje. Prizo laureatė L. Albrikienė IQ pasakojo apie bienalės iššūkį, paskatinusį vėl grįžti prie meno.
– Kodėl nusprendėte dalyvauti JCE bienalėje?
– Apie bienalę sužinojau iš Vilniaus dailės akademijos internetinės svetainės. Pamaniau, kad tai puiki proga vėl grįžti į kūrybinį procesą, kurį buvau apleidusi porą metų, nes auginau dukrelę Rusnelę. Nusprendžiau, kad dabar pats laikas ir puiki galimybė panaikinti barjerą tarp manęs ir meno, susitikti su kitais menininkais ir kuratoriais.
Bienalė nuskambėjo man kaip iššūkis sau pačiai. Džiaugiausi, nes bienalės atrankai galima buvo pristatyti net kelerių metų senumo darbus. Kadangi videodarbą „Vilnius iš mano vaikystės archyvų. Lazdynai“ eksponavau tik kartą JMVMC (Jono Meko vizualaus meno centre) ir tik savaitę, kuomet vyko mūsų magistrantų darbų peržiūra, nutariau, kad šis kūrinys turi apkeliauti pasaulį.
– Kaip manote, kuo JCE bienalė svarbi jauniesiems menininkams?
– Kaip tik prieš keletą dienų kalbėjau su būsimos parodos Briuselyje galerijos „BeLa Editions“ kuratore Anne-Laure Chamboissier apie JCE bienalės svarbą mano asmeniniam gyvenimui, kuris po šio laimėjimo apsivertė aukštyn kojom gerąja to žodžio prasme. Šiuo metu reziduodama Prancūzijoje lankausi daugybėje galerijų, muziejų, susipažįstu su daugybe įvairių meno sričių žmonių, o tai menininkui yra labai naudinga ne tiek perspektyvos, kiek žinių praplėtimo bei bendradarbiavimo prasme.
Svarbiausia – JCE bienalė eksponuos visų dalyvių kūrinius devyniose Europos valstybėse. Kartą nusiuntėme paraišką, mus atrinko, surengė didžiulį nepamirštamą atidarymą Montruže Prancūzijoje ir visa ekspozicija, visi mūsų kūriniai iki pat 2013 metų keliaus po Europą. Vadinasi, mums, jauniems menininkams, tai proga pristatyti savo kūrybą daugybėje galerijų, kuriose, tikimės, mus pastebės ir įvertins užsienio šalių kuratoriai, meno gerbėjai ir apskritai visuomenė. Be to, JCE bienalės dalyviai gali teikti paraiškas į kelias menininkų rezidentūras keturiose Europos šalyse. Tai, mano manymu, yra taip pat labai naudinga ir perspektyvu menininko ateičiai.
– Ką jums reiškia Grand Prix laimėjimas?
– Tai ne tik pripažinimas, bet kartu ir dviejų labai svarbių menininko gyvenime prizų laimėjimas. Vienas jų – tai trijų mėnesių menininko rezidentūra Prancūzijoje. Antrasis prizas – dalyvavimas grupinėje parodoje (kartu su dar dviem Grand Prix laimėtojais) Briuselyje galerijoje „BeLa Editions“. O svarbiausia, jog šis laimėjimas, kaip ir minėjau, pakeitė mano gyvenimą. Džiaugiuosi vėl grįžusi į kūrybinį kelią ir gavusi galimybe tobulėti, susipažinti su žmonėmis bei meno pasauliu.
– Kokią žinią norėjote perteikti savo darbu?
– Tiesa sakant, niekada nedrįsčiau atsakyti į klausimą, kokią žinią perteikia šis mano kūrinys. Niekada negalėčiau nupasakoti savo vaikystės išgyvenimų žodžiu. Manau, jog šiame kūrinyje slypi kiekvieno mūsų skirtingos įžvalgos, mintys ir prisiminimų akimirkos. Per mano atminties prizmę žiūrovas keliauja pats į save… Tikiu, jog tai neišvengiama, kuomet videodarbe nuolat gali išvysti sukaustančius vaikų žvilgsnius.
– Kokie jūsų ateities kūrybos planai?
– Ateitis – šių metų balandžio vidurys. Tuomet pristatysiu rezidentūros metu sukurtą naująjį savo darbą, kurio tema „Sendaikčių turgus – viešas archyvas“. Visada dirbau atminties tematika. Keletą metų kūrybai naudojau individualius šeimos bei kolektyvinius archyvus. Rezidentūros metu nusprendžiau pasikapstyti kitokio pobūdžio archyvuose, kurie yra visiems lengvai prieinami, kuriuose gali įsigyti kitų nepažįstamų ir net mirusių žmonių asmeninių ir labai sentimentalių daiktų. Parodoje Briuselyje eksponuosiu instaliaciją bei fotografijų ciklą, kurių kūrybinis laukas ir buvo sendaikčių turgus. Grįžusi į Lietuvą jau esu numačiusi labai didelį ir mano gyvenimui ypatingai jautrų bei svarbų projektą. Ketinu vėl atsigręžti į savo šeimos archyvus.
– Kodėl, jūsų nuomone, laimėjote Grand Prix?
– Jau keletą kartų man yra uždavę šį klausimą. Kaskart atsakau – nežinau. Kartais pamąstau: galbūt todėl, jog jis gana jautrus. O mes, žmonės, kad ir kaip kartais vengtumėme sentimentalumo ir bijotumėme parodyti jausmus, žiūrėdami, pavyzdžiui, filmą apie nelaimingą meilę, nenusisekusį gyvenimą ar mirtį, vis viena neišvengiame emocijų. Matyt, šis videodarbas savo vizualumu ir garsu pavergia kiekvieno jausmus.
„Jaunieji Europos Kūrėjai” – tarptautinė šiuolaikinio meno bienalė, kurioje savo kūrybą pristato jaunoji menininkų karta. Prie nuo 2000-ųjų vykstančio kūrybinio mobilumo projekto šiemet prisijungė Vengrija, Slovakija ir Lenkija, papildžiusios ne pirmą kartą dalyvaujančių šalių – Austrijos, Ispanijos, Prancūzijos, Portugalijos ir Lietuvos – sąrašą. Kiekvienas projekto dalyvis veiklą vykdo savo teritorijoje, pristatydamas naujos meninės išraiškos apžvalgą ir išrinkdamas dešimt menininkų, geriausiai atstovaujančių savo kartai. Ši auganti bendruomenė suteikia jauniems menininkams naujų galimybių tarptautinėje Europos meno scenoje.
G. Grendaitės „Karo taktikos"
Projekte dalyvaujančių miestų (kiekvienai šaliai atstovauja vienas miestas) partnerystė vienija įvairias kultūrines institucijas bei modernaus meno ekspertus, kurių pagrindinis tikslas – atrasti naujus talentus. Projektas ieško atsakymų į klausimą, kaip geriausiai paremti jaunus menininkus, kurie dažniausiai yra neseniai pabaigę universitetus ir dar nesusipažinę su komercine bei biurokratine menininko gyvenimo puse. Taip pat JEK siekia pasiūlyti kūrėjams naujų būdų praturtinti savo žinias, padidinti kūrybinį galingumą ir rasti būdų finansiškai paremti savo projektus.
Pasak Godos Giedraitytės, lietuviškos atrankos kuratorės, kūrybinio mobilumo projektas „Jaunieji Europos Kūrėjai” atrado savo poziciją Lietuvos meno žemėlapyje. „Prašymų gausa atrankos metu liudija jaunų menininkų susidomėjimą dalyvavimu tarptautiniuose projektuose, kaip ir tai, jog Lietuvoje auga stiprių ir originalių menininkų karta,” – teigia G. Giedraitytė.
