Šventė arti, bet dar neprasidėjo.
Atsigavimo ženklų padaugėjo, bet Vakarų ekonomika dar neišėjo iš pavojingos zonos.
Nauja pasitikėjimo banga pasklido finansų rinkose. Palyginti su metų pradžia, MSCI Pasaulio išsivysčiusių valstybių akcijų indeksas yra pakilęs 7 procentais aukščiau. Palyginti su praėjusių metų spalio pradžia, indeksas yra 20 procentų aukščiau.
Ispanijos ir Italijos, dviejų didžiausių sunkumų kamuojamų Europos periferijos šalių, obligacijų pelningumas smuko iki žemiausio lygio per tris mėnesius. Sudėtingos Graikijos derybos su skolintojais praėjusią savaitę slopino indeksų augimą, bet tik šiek tiek.
Žinant, kad valstybė gali bankrutuoti per kiek ilgiau nei mėnesį, nervingumo yra keistai per mažai.
Tad iš kur tiek gyvumo rinkose?
Iš dalies tai lemia tikrai geros ekonomikos naujienos, ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Ten paskelbti geresni nei tikėtasi sausio mėnesio užimtumo duomenys ir vilčių teikianti gamybos ir paslaugų rinkų statistika rodo, kad didžiausia pasaulio ekonomika išties atsigauna.
Džiugesnę nuotaiką taip pat lemia tikėjimas, kad regiono bankams suteikdamas trejų metų trukmės likvidumo paskolų Europos centrinis bankas (ECB) įveikė didžiausias bendrajai valiutai kilusias grėsmes.
Dar prieš kelis mėnesius atrodžiusi labai tikėtina katastrofa, tokia kaip didžiulių Europos bankų žlugimas ar serija nepavykusių valstybių obligacijų aukcionų, kas neišvengiamai suskaldytų bendrosios valiutos zoną, dabar tolsta.
Be to, akcijų rinkų pakilimas yra natūralus atsakas į tai, kad centrinių bankų atstovai patvirtino savo nusiteikimą nedidinti palūkanų.
JAV Federalinis atsargų bankas neseniai paviešino, kad palūkanų normų neketina didinti iki 2014 metų pabaigos, daug vėliau nei tikėtasi. Vasario 9 dieną Europos centrinis bankas paliko galioti tą pačią palūkanų normą.
Ar geros naujienos tęsis ilgai? Nesena patirtis skatina atsargumą.
Prieš metus daugelis tikėjosi, kad Federalinio atsargų banko antrojo obligacijų pirkimo etapo pastūmėta JAV ekonomika įsibėgės.
Tačiau vietoje to išorės sukrėtimų ir klaidingų politikos priemonių JAV bei kitose šalyse užkliudytas augimas sulėtėjo.
Sukrėtimai buvo tokie kaip Arabų pavasario pabranginta nafta ir po Japonijos žemės drebėjimo sutrikdytos tiekimo grandinės, o klaidinga politika buvo kivirčai dėl JAV skolos viršutinės ribos ir vis didėjanti netvarka euro zonoje.
Švęsti dar per anksti
Amerikos ekonomika šiuo metu yra geresnėje padėtyje didele dalimi todėl, kad namų ūkiai dar labiau sumažino savo įsiskolinimą, o nekilnojamojo turto rinka yra atsidūrusi arčiau dugno.
Tačiau euro zonos skolos yra didžiausios nei kada nors anksčiau. Daugelio zonos šalių ekonomika smunka.
Be to, galimos kliūtys yra nemaloniai panašios į buvusias prieš metus.
Su Iranu susijusi įtampa galėtų 2012 metais sukrėsti naftos rinką.
Tuo pat metu politinių klaidų grėsmė išlieka neraminančiai didelė abejose Atlanto pusėse. Centrinių bankų vadovai galbūt pataisė padėtį, bet politikai ją vis dar gali sugadinti.
JAV taip galėtų nutikti, nes, kad ir kaip būtų keista, geros ekonominės naujienos dar labiau skatina partijų tarpusavio priešiškumą.
Jaunimo nedarbui mažėjant ir optimizmo daugėjant, ir respublikonams, ir demokratams Kongrese lieka mažiau paskatų atsisakyti rinkimų metų retorikos.
Artėja laikas spręsti dėl sumažintų darbo užmokesčio fondo mokesčių ir nedarbo draudimo, nes abiejų sprendimų galiojimas baigiasi vasario pabaigoje.
Jeigu nepavyks jų pratęsti, tai turbūt nesustabdys ekonomikos atsigavimo, bet tikrai jį susilpnins.
Gerokai pavojingesnė yra vėliau prasidėsianti šiųmetinė biudžeto svarstymo audra.
Esant dabartinei tvarkai, terminas, iki kurio galioja George‘o Busho sumažinti mokesčiai, baigsis gruodžio 31 dieną. Be to, tada automatiškai įsigalios sprendimai dėl daugybės išlaidų „karpymų“.
Kartu tai sudarytų apie 4 procentų bendrojo vidaus produkto (BVP) dydžio fiskalinio taupymo priemonių paketą – daugiau nei pakankamai vėl nutempti ekonomiką žemyn.
Tuo pat metu JAV reikia patikimo plano, kaip pataisyti vidutinės trukmės finansinę padėtį. Šiame plane turėtų būti numatyta mokesčių reforma ir išlaidų augimą sveikatos apsaugai bei pensijoms suvaldyti turinčios priemonės.
Politinis kalendorius reikalus apsunkina pakankamai. Stipresnė ekonomika vilios politikus dar labiau rikiuotis į skirtingas partinio fronto puses.
Nuotaikos Europoje, kurioje ECB drąsūs aprūpinimas likvidumu apramino nervus ir sušvelnino obligacijų krizės bei recesijos nuožmumą, ne itin skiriasi nuo JAV.
Tačiau ECB sėkmė sustiprino Vokietijos įsitikinimą, kad tas būdas spręsti euro zonos problemas, kuriam pirmenybę teikia Vokietija – didelė taupymo priemonių dozė visiems – yra teisingiausias.
Ilgalaikiam euro zonos problemų sprendimui reikia labiau subalansuoto požiūrio, kuris būtų labiau sutelktas į augimą. Deja, dabartinė ramybė sumažina tikimybę, kad Vokietijos politikai pritars tokiam pokyčiui, todėl euro zonos problemos pradės pūliuoti.
Įtarimai, kad politikai gali sugadinti šventę tuo metu, kai pagaliau naujienos abejose Atlanto pusėse yra geresnės nei tikėtasi, gali skambėti šiurkščiai.
Deja, nesena praeitis rodo, kad toks atsargumas yra pagrįstas.
„The Economist“ galės švęsti tik tada, kai ne vien centrinių bankų atstovai, bet ir politikai pradės daryti teisingus sprendimus.
