Net sunkmečiu moterys negaili pinigų kosmetikai.
Nors lietuviškoms veido ir kūno priežiūros priemonėms sunku konkuruoti su visame pasaulyje žinomais prekių ženklais, Lietuvos gamintojų produkcija turi savo vartotoją. Rinkoje vietos randa ir smulkūs natūralios kosmetikos pardavėjai.
Kosmetikos priemonių vardų margumyne lietuviški vardai, regis, paskęsta, tačiau vietos gamintojai tvirtina turintys gana stabilų pirkėjų ratą.
Didžiausios lietuviškos kosmetikos gamintojos – bendrovės „BIOK laboratorija“ – direktorius Linas Čereška tikino, kad krizė šiam verslui netapo itin sunkiu išbandymu. Sunkmečiu nebegalintys nusipirkti brangių užsienio gamintojų produktų žmonės atsigręžė į pigesnę lietuvišką kosmetiką ir dalis jų liko jai ištikimi.
„Kuo toliau, tuo vartotojai yra labiau išprusę. Jie skaito etiketę, žiūri sudėtį, lygina ir renkasi kokybę už priimtiną kainą“, – sako L. Čereška.
Bendrovės „Koslita“ komercijos ir tiekimo direktorius Jonas Ragelis taip pat pastebėjo, kad lietuviai taip nebesižavi užsienyje pagamintais produktais, kaip anksčiau: „Vartotojas dabar renkasi produktą, o ne etiketę. Kažkada užsienietiškas produktas buvo ypač gerbiamas Lietuvoje, bet dabar žmonės atsirenka. Lietuviškas produktas vertinamas ir gerbiamas“.
Vietos gamintojų sumokami mokesčiai sudaro gerokai didesnę sumą, nei surenkami iš importuotojų.
Nors Lietuvoje kūno priežiūros priemonių gamintojus galima suskaičiuoti ant pirštų, tačiau jie nesiveržia į aštrią tarpusavio konkurencijos kovą.
„Naujoji Ringuva“ daugiausia gamina muilus, „BIOK laboratorija“ – kosmetiką, o mes – skystas plovimo priemones. Taip stengiamės išvengti bereikalingos konkurencijos. Be to, juk negali visose srityse būti stiprus. Kūno priežiūros priemonių mūsų produkcijos asortimente liko nedaug ir tik tokios, kuri turėjo savo vartotoją. Gaminame muilą, šampūnus, dušo želė, plaukų balzamą. Tačiau kosmetinės priemonės bendroje įmonės apyvartoje užima iki 10 proc.“, – aiškina J. Ragelis.
Vis dėlto jis įsitikinęs, kad valdžios atstovai turėtų labiau skatinti vietinės produkcijos vartojimą, o lietuviai – dar daugiau palaikyti savo šalies pramonę.
J. Ragelis pasakoja kartą su kolegomis tyręs, kiek pačiai Lietuvai naudinga remti savo produkciją. Paaiškėjo, kad vietos gamintojų sumokami mokesčiai sudaro gerokai didesnę sumą, nei surenkami iš importuotojų.
Reklamai pinigų netaško
„BIOK laboratorija“ kuria kosmetiką ir moterims, ir vyrams. Nenorėdama atsilikti nuo pasaulį apėmusių tendencijų, bendrovė sukūrė ir ekologiškos kosmetikos liniją. Tačiau savo produkcijos reklamai bendrovė neskiria daug lėšų.
„Esame vietinis gamintojas, todėl stengiamės pateikti šviežius produktus, kad būtų mažiau konservantų ir kitų priedų. Todėl ir galiojimo laikas trumpesnis. Be to, nenorime, kad išlaidos reklamai didintų mūsų produkcijos kainas“, – aiškino L. Čereška.
Anot jo, kremų ir veido valiklių rinkoje, skaičiuojant vienetais, įmonė užima didžiausią dalį, tačiau pagal vertę ji atsiduria antroje ar trečioje vietoje. Pagal kitų prekių – skysto muilo, dušo želė, intymios higienos prausiklių – pardavimą, skaičiuojant vienetais, „BIOK laboratorija“ užima antrą-ketvirtą vietą.
Pastaruoju metu atsirado nemažai ekologiškos kosmetikos gamintojų ir pardavėjų.
Du dešimtmečius veikianti įmonė sugebėjo augti ir krizės metais. Ir 2011 metus ji baigė sėkmingai – apyvarta padidėjo 16 proc., palyginti su 2010 metais, ir siekė 17 mln. litų.
„BIOK laboratorija“ apyvartą paaugino ir nauji produktai, gamybinių pajėgumų didinimas ir eksporto plėtra.
„2011 metais įgyvendinome svarbius projektus, kuriems ruošėmės ne vienerius metus. Sėkmingiausias – šuolis į burnos priežiūros rinką. Vartotojai noriai bandė pirmąsias lietuviškas dantų pastas, teko skubiai gaminti naujas partijas“, – sako direktorius L. Čereška.
Pirmoji lietuviška dantų pasta – bendro darbo su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu rezultatas. Universitete dirbantys odontologai padėjo ne tik kuriant jos formulę, bet ir ją išbandant.
Populiarūs ir maži gamintojai
Itin populiarią ekologiškos kosmetikos nišą suskubo užpildyti ir smulkūs gamintojai. Pastaruoju metu atsirado nemažai ekologiškos kosmetikos gamintojų ir pardavėjų. Viena tokių bendrovių – dviejų draugių įkurta „Uoga Uoga“.
„Auginau vaiką, domėjausi ekologija, ekologiškais produktais. Kartu su drauge Jovita, kuri taip pat augino vaikus, pradėjome gaminti natūralią kosmetiką. Iš pradžių sau ir savo šeimoms nariams, draugams. Pamačiusios, kad norinčių išbandyti ir naudoti mūsų kosmetiką vis daugėja, įkūrėme bendrovę“, – apie verslo pradžią pasakoja Lena Sokolovska.
Kad galėtų pardavinėti savo gaminius, moterims reikėjo gauti daugybę leidimų ir sertifikatų. Šiuo metu jos turi nedidelį natūralios kosmetikos gamybos cechą, kuriame dirba dvi merginos, parduotuvę Vilniuje, o netrukus ketina atidaryti parduotuvę Kaune.
Lietuvės užsienyje baigė kosmetikos gaminimo kursus. Jos įsitikino, kad Europoje labai populiarios nedidelės natūralios kosmetikos parduotuvės, veikia daug mažų kosmetikos gamintojų.
„Kosmetikos verslas yra pakankamai pelningas, bet dabar visus uždirbtus pinigus investuojame į plėtrą. Tad kol kas iš šios veiklos neišgyvename“, – pripažino L. Sokolovska.
