2011-aisiais šalyje veikiantys bankai uždirbo 1,1 mlrd. litų pelno ir beveik pasivijo rekordinius 2007 m. rezultatus. Vis dėlto praėjusiais metais bankinio sektorius pelną labiausiai didino ne augančios veiklos apimtys, o sumažėjusios veiklos sąnaudos, teigia Lietuvos bankas (LB).
Trečiadienį pristatydamas 2011 metų Lietuvos bankų sektoriaus veiklos rezultatus, LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas kalbėjo, kad didelio atgarsio visuomenėje susilaukęs banko SNORAS bankrotas turėjo tik momentinę įtaką,
“Žodis bankas nėra lygus žodžiui SNORAS, galėtume akcentuoti, kad pasaulis nepasibaigė, kaip ir nesibaigė bankų sistema. Tai, kas buvo su SNORU, yra praeitis. Praėjus 3 mėnesiams galima sakyti, kad kalbant apie likvidumą, testavimus pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis bankų sektorius atlaikė. Iššūkiai buvo atremti, situacija normalizavosi, nors įvykis tikrai buvo neeilinis. (…) SNORO bankrotas paveiks BVP augimą 0,5 proc. Kalbant apie visą bankinę sistemą poveikis buvo momentinis, išėjo vienas žaidėjas, jo vietą užėmė kiti. Spaudimas buvo atlaikytas, indėliai atsistatinėja. Didesnio poveikio tai neturėjo”, – komentavo V. Vasiliauskas.
Pasak LB vadovo, prie bankų sektoriaus rezultatų pagerėjimo prisidėjo didelės grynosios palūkanų pajamos. Tai nulėmė ne aktyvesnis skolinimas, o mažėjusi kaina, kurią bankai mokėjo už indėlius ir kitus piniginius išteklius, teigė V. Vasiliauskas.
“Tačiau pelno šaltiniai yra kiti. Jei 2007 metais turime kalbėti apie pajamų didinimą, tuo tarpu 2011-aisiais pelno šaltinis yra sąnaudų mažinimas. Pirma, tai lėmė didesnės grynosios palūkanų pajamos, nes bankai galėjo pigiau paskolinti, ir antra, atidėjinių mažinimas. Kalbant apie grynųjų palūkanų pajamas, per 2011 metus bankai gavo 1,3 mlrd. litų daugiau nei ankstesniais, maždaug 14 proc.”, – žurnalistams sakė V. Vasiliauskas.
Kreditavimo apimtys praėjusiais metais išliko konservatyvios, tačiau, LB teigimu, buvo matyti ir pagyvėjimo požymių. Antrąjį pusmetį naujų paskolų srautas kelis mėnesius iš eilės viršijo grąžinamų paskolų srautą, tačiau to neužteko, kad bendras 2011 m. rezultatas būtų teigiamas. Veikiančių bankų paskolų portfelis per 2011 m. smuktelėjo apie 0,3 proc., iki 53,9 mlrd. litų. Toks sumažėjimas buvo ženkliai mažesnis nei 2009 ir 2010 metais, kuomet paskolų portfelis atitinkamai sumažėjo po 9,9 ir 3,2 mlrd. litų.
2011 m. bankų sistemos augimo rodiklius reikšmingai paveikė įvykiai praėjusių metų pabaigoje, kai buvo paskelbtas banko SNORAS bankrotas. Šiam bankui netekus veiklos licencijos ir dėl to sumažėjus veikiančių šalies bankų sistemai, jos valdomas turtas 2011 m. smuko 2,7 mlrd. litų, arba 3,3 proc., iki 78,9 mlrd. litų. Sumuojant tik šiuo metu veikiančių bankų turtą per 2011 m. fiksuotas 6,7 proc., arba 4,9 mlrd. litų, augimas.
“Paskolų teikimas yra įėjęs į teigiamą trajektoriją. Pirmą pusmetį paskolų grąžinimas ženkliai didesnis nei naujų paskolų suteikimas, tačiau antrą pusmetį tendencija yra pasikeitusi, ir paskolų išduodama daugiau, nei grąžinama. Be abejo, išvedus metinį rezultatą turime sumažėjimą, apie 200 mln. litų, bet tai tikrai teigiama trajektorija. Viskas priklausys nuo išorinių sąlygų, kaip galėtume prognozuoti paskolų portfelio augimą. Kalbant su komerciniais bankais esame girdėję įvairių skaičių, nuo 1 iki 5 proc. mes orientuotumėmės į bendrą ekonominę situaciją, aš būčiau nuosaikus optimistas”, – teigė LB vadovas.
2011 metų pabaigoje bankuose buvo 43,2 mlrd. litų indėlių – 5 proc. (2,2 mlrd. litų) mažiau nei metų pradžioje. Eliminavus SNORO įtaką, būtų fiksuojamas 10,3 proc., arba beveik 4 mlrd. litų, metinis augimas, rašoma LB pranešime.
Šiuo metu Lietuvos bankų kapitalo pakankamumo rodiklis siekia 8 proc. Pastaruoju metu Švedijoje vyksta diskusijos dėl kapitalo pakankamumo rodiklio padidinimo iki 10 proc., ir Lietuva pati ketina padidinti šį rodiklį, pareiškė LB vadovas.
” (…) vyksta derybos, gal labiau pašnekesiai, dėl 10 proc. kapitalo pakankamumo rodiklio nustatymo. Esame parėmę švedų iniciatyvą, nuosekliai pasisakome, kad ji būtų įgyvendinta”, – kalbėjo V. Vasiliauskas.
Praėjusiais metais 72 kredito unijų turtas išaugo 30 proc., iki 1,6 mlrd. litų. Taip pat 30 proc. išaugo indėlių suma, kuri siekė 1,4 mlrd. litų. Vis dėlto bendras kredito unijų nuostolis buvo 8,8 mln. litų – daugiausiai dėl SNORE laikytų lėšų ir investavimo į Graikijos vertybinius popierius.
ELTA
