Nacionalinis turtas ir kultūros paveldas linai traukiasi iš Lietuvos. Skaudų smūgį linininkystei sudavė narystė Europos Sąjungoje. Aukštaitijos, Žemaitijos, Suvalkijos ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės iš pradžių džiaugėsi parama, tačiau vėliau ji sumenko. Linininkystės prisikėlimu tebetiki tik mokslininkai, jie vis dar išveda naujas linų veisles.
Išsivežė pavyzdžių
Anksčiau vasarą daugybė laukų mėlynavo nuo žydinčių linų, dabar tų plotų smarkiai sumažėjo. Iš Aukštaitijos, Suvalkijos ir Žemaitijos linai po truputį traukiasi.
Linininkystės prisikėlimu tebetiki nebent naujų linų veislių vis dar išvedantys mokslininkai. Jie patraukė kinų dėmesį.
Metų pradžioje Upytės bandymų stotyje viešėję kinai susidomėjo lietuviškų veislių linais ir išsivežė keliolika gramų sėklų.
Upytės bandymų stoties mokslininkės Elvyros Gruzdevienės teigimu, iš Kinijos mokslų akademijos Pluoštinių augalų instituto atvykę mokslininkai domėjosi pluoštinių linų auginimo technologijomis, stoties mokslininkų išvestomis naujausiomis veislėmis ‘Kastyčiai’, ‘Dangiai’, ‘Sartai’, ‘Snaigiai’.
Pasak jos, kinai išsivežė po 3–5 g šių veislių sėklų, kad galėtų papildyti savo veislių kolekcijas. Tačiau, mokslininkės tikinimu, nerimauti, jog kas nors gali pasisavinti autorystę, nėra pagrindo. Mat šios veislės jau įtrauktos į Europos Sąjungos veislių katalogą.
„Kas mano, kad kinai pavogs linus ir pasisavins autorystę, smarkiai apsirinka. Linas, kaip ir kiekvienas žmogus, turi savo genomą.
eigu jie pakeis mūsų veislę ir pasakys, kad tai jų – išradimas, nieko nepeš. Norint užregistruoti naują veislę, ji tiriama. Jei kinai mėgintų „prakišti“ linus kaip savus, tai nebūtų įmanoma, nes ta veislė jau užregistruota“, – aiškina pašnekovė.
Panaudos kryžminti
Kinai į Lietuvą atvyko po to, kai Upytės bandymų stoties mokslininkė Zofija Jankauskienė praėjusiais metais per patį linų žydėjimą lankėsi konferencijoje Kinijoje. Tąkart ji skaitė paskaitas apie linų selekciją, apie darbus Lietuvoje ir susitiko su vietos Mokslų akademijos bendruomene. Vienas profesorius tąkart užsiminė norintis apsilankyti Lietuvoje, susipažinti su tyrimais mūsų šalyje, žemės ūkio mokslo situacija.
„Jie pageidavo pamatyti kuo daugiau įstaigų ir organizacijų, kurios dirba su pluoštiniais augalais, domėjosi naujomis veislėmis“, – paaiškino mokslininkė E.Gruzdevienė.
Pasak jos, kartu atvykęs selekcininkas labai domėjosi nauja medžiaga, kurią galėtų panaudoti kryžminti.
„Norint išvesti naują veislę reikia „tėtės“ ir „mamos“. Jie vienas nuo kito turi augti kuo toliau. Tokiu atveju galima gauti labaiįdomius „vaikus“. Taigi mūsų svečiai išsivežė po keletą sėklyčių naujų veislių ir tikėsimės, kad jiems pavyks“, – kalbėjo pašnekovė.
Kinai ne tik išsivežė lietuviškų linų veislių pavyzdžių, bet ir paliko keletą savo linų sėklų. Mokslininkai viliasi, kad vasarą juos pasėję turės kinų linų pavyzdžių.
„Jų šalyje šilčiau, bet tikimės, kad augalams pas mus nebus didelio streso ir galėsime panaudoti juos kryžminti“, – viliasi mokslininkė.
Neapsimoka auginti
Linams traukiantis iš šalies, galbūt teks savo vaikus ar anūkus vežti į Kiniją, kad parodytume Lietuvos simbolį – mėlynuojančius laukus.
Statistikos duomenimis, 1939 m. Lietuvoje buvo pasėta 93,3 tūkst. ha pluoštinių linų. Sovietmečiu linų plotai mažėjo, bet 1970 m. dar buvo auginama 43,7 tūkst. ha, 1980-aisiais – 37,5 tūkst. ha. Praėjusiais metais mūsų šalyje linų pasėta vos 50 ha.
Skaudų smūgį mūsų linininkystei sudavė narystė Europos Sąjungoje.
(…)
Visą Vaidos REPOVIENĖS straipsnį skaitykite vasario 8 d. „Sekundėje“.
