Turistų šurmulys šalies viešbučiuose gali nuslopti.
Lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) nuo šių metų pradžios netekę šalies viešbučiai ruošiasi didinti kainas maždaug 12 proc. – tiek, kiek pakilo PVM.
Per pastaruosius trejus metus PVM lengvata viešbučiams buvo panaikinta, sugrąžinta ir vėl panaikinta. Praėjusiais metais buvo taikytas lengvatinis 9 proc. PVM, o nuo šių metų nuspręsta jį grąžinti į 21 proc. lygį.
Nesutapo argumentai
2011 metų gruodį premjeras Andrius Kubilius aiškino, jog lengvata nepasiteisino – esą papildomos pajamos tik papildė verslininkų kišenes: „Sumažinus PVM viešbučiams iki 9 proc., kainos padidėjo 7,7 proc. Vartotojui naudos jokios nėra. Pelnus pasiima savininkai ir nereikia klaidinti žmonių.“
Tuo tarpu Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė Evalda Šiškauskienė pateikia kitokius skaičius: lengvata leido papildomai įdarbinti daugiau nei 1,6 tūkst. naujų darbuotojų, apgyvendinimo paslaugų kainos vidutiniškai smuktelėjo 14 proc., svečių padaugėjo apie 20 proc. Dėl to valstybės biudžetui per pirmąjį praėjusių metų pusmetį sumokėta 15 mln. litų daugiau mokesčių nei tuo pačiu laikotarpiu ankstesniais metais.
Kuris teisus? E. Šiškauskienė aiškino, jog įprastą PVM tarifą siūliusi Finansų ministerija rėmėsi ne ta statistika – vertinant viešbučių indėlį naudoti vartojimo prekių ir paslaugų krepšelio duomenys. Tačiau atskira viešbučių veiklos statistika nėra vedama.
„Pradėjome kalbėti su Finansų ministerija, Statistikos departamentu – norime, kad apie situaciją viešbučių versle būtų pateikiami teisingi, o ne išgalvoti skaičiai“, – kalbėjo E. Šiškauskienė.
Tiesa, su statistika gali būti striuka ir šiemet. Apkarpytame biudžete nebeliko finansavimo turizmo rodikliams rinkti – statistika užsibaigs su pirmuoju metų ketvirčiu. Viešbučių poziciją gelbėdama LVRA pati parūpino žmogų, kuris dirbs su statistika ir pateiks išsamius viešbučių sektoriaus būklę apibūdinančius skaičius.
Lengvata – kitąmet?
PVM lengvatoms labiausiai prieštaravo Vyriausybė, o lengvatos pratęsimui pritarė opozicijos atstovai bei kai kurie valdančiųjų atstovai parlamente. Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Dainius Budrys jau yra įregistravęs atitinkamą pataisą – galimybę sugrąžinti PVM lengvatą tikimasi svarstyti pavasario sesijos metu.
E. Šiškauskienės manymu, pakeisti nuomonę bus galima pasitelkiant ne tik naujus statistinius rodiklius, tačiau ir apžvelgiant pasiruošimo Lietuvos pirmininkavimo ES 2013 m. antrąjį pusmetį – tokiomis sąlygomis viešbučių verslo atstovai negalės tinkamai pasiruošti.
Turizmo departamento atstovas spaudai Dalius Kontrimavičius taip pat pripažino, jog kompleksiškai vertinant turizmo sektorių, lengvatos nubraukimas susilpnino šalies konkurencingumą tarptautiniame lygmenyje.
„Departamentas sulaukia informacijos apie kelionių organizatorių sunkumus, patiriamus dėl šiais metais viešbučių padidintų kainų. Kadangi atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriai savo paslaugas jau yra pardavę anksčiau, jiems bet koks viešbučių kainų padidėjimas apsunkina galimybes išlaikyti suplanuotas keliones bei pritraukti papildomus turistų srautus, dėl ko pasekmes pajus ir viešbučiai“, – aiškino D. Kontrimavičius.
Linksta link vienodo PVM
Praėjusiais metais Europos Komisija (EK) baigė ruošti Žaliąją knygą – rekomendacijas Europos PVM sistemos vystymosi gairėms nubrėžti. Prie projekto galėjo prisidėti tiek Europos Sąjungos (ES) šalių valdžios institucijos, tiek atskiri suinteresuoti asmenys.
Nors dokumentas – tik rekomendacinio pobūdžio, tikimasi, jog šiuo metu sisteminami atsakymai nuties kelią būsimoms reformoms.
EK yra linkusi vienodinti PVM tarifus tarp šalių, nes mokesčio dydžio skirtumai iškreipia rinkos sąlygas. Taip pat siekiama plėsti mokesčių bazę, bet nedidinti tarifų ir vengti PVM lengvatų.
Tačiau rekomendacijas EK Žaliajai knygai teikusi HOTREC, Europos sąjungos viešbučių, restoranų, kavinių asociacijų konfederacija, ragino daryti išimti viešbučiams – esą pritaikius PVM lengvatą mažesnį mokesčio indėlį su kaupu kompensuoja sukuriamų darbo vietų bei turizmo atnešama finansinė nauda.
Tiesa, EK ir viešbučių verslo atstovų pozicijų skirtumus E. Šiškauskienė aiškino, jos nuomone, esmine viešbučių verslo funkcija: „Tai – eksporto prekė, tačiau čia valdžia to nesupranta. Tuo tarpu kitų šalių pavyzdžiai rodo, jog tokios nuostatos yra laikomasi. Suvokus tai, galima kalbėti ir apie PVM reformą.“
„Turizmas – eksporto prekė, ir čia pagrindinis konkurencingas kriterijus – kaina. Europos statistikos agentūra „STR Global“ skelbia, jog Lietuvoje viešbučių užimtumas mažiausias, nors kaina – žemiausia visoje Europoje“, – kalbėjo LVRA prezidentė E. Šiškauskienė. Ji pridūrė, kad didžiausia turizmo sektoriaus konkurentė Latvija viešbučiams taiko 12 proc. PVM tarifą.
Tiesa, finansų ministrė praėjusių metų pabaigoje užsiminė, jog derėtų svarstyti, ar viešbučių teikiamos paslaugos galėtų būti traktuojamos kaip eksporto prekės. I. Šimonytė mąstė, jog tokiu atveju būtų galima taikyti perpus mažesnį už įprastą PVM tarifą.
Šalies viešbučiai, skirtingai nei kaimyninių šalių, kol kas orientuojasi į kelionių turizmą. Tuo tarpu verslo turizmas – pamiršta šaka. Tiesa, Ūkio ministerija paskelbė šiemet steigsianti Nacionalinį konferencijų biurą, kuris turėtų pritraukti tarptautinių konferencijų, įvairių verslo renginių organizatorius.
Konferencijų biurą jau turi Vilnius, kurio pagrindinis veiklos objektas – „Litexpo“ parodų rūmai, galintys talpinti iki kelių tūkstančių dalyvių. Viešbučiai tokia veikla taip pat suinteresuoti – atvykstantys asmenys užpildytų ne sezono metu retai naudojamus kambarius.
