Panevėžyje gyvenimo lygis yra geresnis nei mažose savivaldybėse, kurių taip ir nepalietė prognozuotas ekonomikos pakilimas, bet prastesnis nei Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje – šie miestai labiausiai pajuto ekonominį atšilimą.
Nėra kas tempia aukštyn
Aukštaitijos sostinė, turinti palyginti gerai išplėtotą infrastruktūrą, darbo jėgos potencialą, irgi galėjo šauti į priekį, tačiau nebuvo generuojamosios jėgos – stipraus verslo, kuris sukurtų daugiau naujų darbo vietų, pakeltų atlyginimo vidurkį.
Panevėžio savivaldybė gali pasigirti nebent tuo, kad iš 60 savivaldybių yra trečia pagal vidutinės senatvės pensijos dydį. Panevėžiečių vidutinė senatvės pensija – 786,55 Lt, arba didesnė už kitų 57 mietų ir rajonų pensininkų pensijas. Šalyje vidutinė senatvės pensija yra 746, 13 Lt.
Tokie duomenys apie Panevėžį pateikti „Swedbank“ atliktoje Lietuvos savivaldybių lyginamojoje analizėje.
Vakar šio banko Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė, pristačiusi to tyrimo rezultatus žiniasklaidai, akcentavo išryškėjusius gana didelius skirtumus tarp savivaldybių.
„Lietuva nedidelė, tačiau gyventojai susiduria su dideliais finansiniais skirtumais. Vidutinis darbo užmokestis atskirose savivaldybėse skiriasi daugiau nei 700 litų, senatvės pensija – beveik 200 litų, o komunalinių paslaugų tarifai – net kelis kartus“, – sakė ji.
Kalbėdama apie Panevėžį, finansų specialistė teigė, kad tai miestas, kuris neturi labai kuo džiaugtis, bet ir negali skųstis.
Beje, vienintelis dalykas, dėl kurio miestas gali riesti nosį prieš kitus – palyginti didelės pensijos, yra laikinas. Mat po kelių ar keliolikos metų, kai išmirs soviet-mečiu klestėjusiose gamyklose pensijas užsidirbusieji, vidutinis senatvės pensijos vidurkis Panevėžyje kris.
Nepavijo kainų kilimo
Panevėžys pagal gyventojų skaičių vis dar išlieka penktas miestas šalyje. Vidutinis gyventojų amžius čia 40,5 metų.
2011-aisiais vidutinis panevėžiečių atlyginimas „į rankas“ buvo 1555 litai. Pagal šį rodiklį Panevėžio savivaldybė yra 12-a. Beje, užpernai buvo 14-a.
Panevėžio rajone vidutinis darbo užmokestis buvo 1273 litai. Iš 60 savivaldybių Panevėžio rajono savivaldybė yra 56-a. Šalyje atlyginimo vidurkis – 1645 litai.
Didžiausias vidutinis atlyginimas tose savivaldybėse, kuriose gyvena daugiausia aukštos kvalifikacijos darbuotojų bei įsikūrę Lietuvos verslo gigantai. Daugiau už šalies vidurkį uždirbo Vilniaus, Klaipėdos, Visagino, Mažeikių rajono, Jonavos rajono, Elektrėnų savivaldybių gyventojai.
Pasak O.Bložienės, šiuose miestuose įsikūrę visam šalies ūkiui reikšmingi objektai: jūrų uostas, atominė ir Lietuvos elektrinės, naftos perdirbimo, chemijos produktų gamyklos.
Vidutinis atlyginimas per metus augo 38 savivaldybėse, tarp jų ir Panevėžio, tačiau tik šiek tiek.
Nors vidutinis darbo užmokestis šalyje per metus iki 2011-ųjų trečiojo ketvirčio išaugo 1,5 procento, iš esmės žmonių kišenės nepapilnėjo, nes kainos kilo labiau nei augo darbo užmokestis.
Nedarbas sparčiausiai mažėjo pajūryje
Pernai visoje šalyje mažėjo registruotų bedarbių. Didžiausias nedarbo sumažėjimas užfiksuotas Klaipėdos apskrityje. Klaipėdos mieste bedarbių sumažėjo 39 procentais.
Šiuo metu pagal nedarbą Panevėžio savivaldybė yra 35-a, rajono Savivaldybė – 46–48.
„Pajūryje nedarbas daugiausia mažėjo dėl sėkmingos jūrų uosto veiklos. Dar viena užimtumo augimo priežastis – gyventojų pastangos ir pamažu didėjantis verslumas. Palyginti su 2010 metais, pajūryje išduota gerokai daugiau verslo liudijimų“, – kalbėjo O.Bložienė.
Pagal išduotus verslo liudijimus, tenkančius 1000 gyventojui, versliausios yra Neringos ir Palangos savivaldybės.
Mažiausiai verslūs – Pakruojo, Radviliškio, Akmenės rajonų savivaldybių gyventojai.
Panevėžio miesto ir rajono gyventojai dideliu verslumu nepasižymi, tačiau ir nėra pasyvūs.
(…)
Visą Ingos SMALSKIENĖS straipsnį skaitykite vasario 4 d. „Sekundėje“.
