Atkeliaus ir į Gariūnus.
Nuo šių metų gegužės 1 dienos kasos aparatai turės atsirasti visose dengtose turgavietėse. Tada bus praėję lygiai metai nuo to laiko, kai kasos aparatai turgavietėse tapo privalomi maisto produktų pardavėjams. Šio sprendimo rezultatai vertinami prieštaringai. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paskaičiavo, kad įvedus kasos aparatus oficialios prekeivių pajamos vidutiniškai išaugo trečdaliu. Tačiau patys prekeiviai teigia atlikę savo tyrimą, kurio rezultatai – priešingi.
Kasos aparatai skirti kovoti su šešėliniu verslu. VMI skaičiuoja, kad su kasos aparatais pradėjusių dirbti maisto pardavėjų pajamos augo iki kelių kartų – smarkiai pasikeitė net ir toje pačioje prekyvietėje dirbančių prekeivių deklaruojamos pajamos.
Pavyzdžiui, Kauno apskrities VMI stebėto 21 prekybininko bendra mėnesio apyvarta didėjo nuo 59 tūkst. 397 litų iki 100 tūkst. 410 litų.
VMI taip pat pastebi, kad nuo kasos aparatų įvedimo pastebimai išaugo legalios mėsos produkcijos prekyba. Mėsa prekiaujančios įmonės 2011 m. gegužės–lapkričio mėn., palyginti su tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu, deklaravo 30,8 mln. litų arba 18,9 proc. daugiau į biudžetą mokėtino PVM, apskaičiuoto nuo vidaus rinkoje parduotų prekių. Vidutiniai mėnesio įmonių pardavimai po 2011 m. gegužės 1 d., palyginti su 2011 m. sausio-balandžio mėnesiais, išaugo 24 proc.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, per 2011 m. 11 mėnesių įvežamos iš ES į Lietuvą mėsos ir mėsos gaminių kiekiai, palyginti su 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 9 procentais.
Toks įvežimo ir pardavimų vidaus rinkoje augimas, VMI analitikų nuomone, negali būti paaiškinamas tik išaugusiu vartojimu, tad spėjama, kad kasos aparatų įvedimas sumažino šešėlinę ekonomiką šiame sektoriuje.
Neaiški kompensavimo tvarka
„Tiksliai įvertinti, kokią naudą šalies biudžetui atnešė reikalavimas turgavietėse dirbantiems maisto produktų pardavėjams naudotis kasos aparatais, bus galima gegužės mėnesį, kai prekybininkai pateiks 2011 m. gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas.
Tačiau efektas turėtų būti vertinamas ne vien pinigine išraiška – tai ir bendroji pažeidimų prevencija, vartotojų interesų apsauga ir panašiai“, – sakė Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vytautas Lenkutis.
Nuo šių metų gegužės kasos aparatus turės įsigyti kelis kartus daugiau prekeivių, nei pernai. Remiantis pernai išduotų verslo liudijimų statistika, ne turguose gali dirbti apie 20 tūkstančių ne maisto produktais prekiaujančių gyventojų. Kol kas neaišku, kaip jiems bus kompensuojamos išlaidos kasos aparatams (maisto produktų pardavėjams išlaidos buvo kompensuotos).
„Nėra aišku, koks asmenų skaičius apsispręs ir toliau vykdyti tokią pačią veiklą po kasos aparatų įvedimo, kiek jų prekiauja lauko sąlygomis ir panašiai. Todėl nuspręsti dėl kompensavimo bus įmanoma tik po to, kai kasos aparatai bus realiai įvesti ir prekybininkų naudojami, t. y. kai tik bus gauti statistiniai duomenys apie prekiautojų skaičių“, – sako finansų ministrės patarėja Rasa Jakilaitienė.
Prekybininkus išstūmė įmonės?
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako, kasos aparatų įvedimas yra papildoma administracinė našta ir prekybininkams, pačiai valstybei. Be to, nuo 2012 metų riba, nuo kurios privaloma registruotis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtoju, padidėjo nuo 100 tūkstančių iki 155 tūkstančių litų. Z. Sorokienė tikina, kad šios ribos daugelis turgaviečių prekeivių tikrai nepasieks.
„Vyriausybei pirmiausia reikėtų pagrįsti kasos aparatų naudą, o tik paskui įvedinėti naują tvarką“, – piktinosi prekybininkų atstovė.
VMI pateiktais kasos aparatų naudingumo įrodymais Z. Sorokienė abejoja.
„Verslo liudijimų turėtojų apyvarta paaiškės tik pateikus pajamų deklaracijas. Mokesčių niekas daugiau nesumokėjo, nes verslo liudijimo turėtojai moka fiksuotą pajamų mokesčio dydį, kurį nustato savivaldybė. Kaip ir galvojome, kasos aparatų įvedimas paskatino į turgavietes ateiti įmones, o verslo liudijimų turėtojai išėjo.
Manau, kad valdžia, deklaruodama, kad padidėjo apyvartos ir surenkamų mokesčių, galvoje turėjo tik įmones. Nes tik įmonės kas mėnesį veda apskaitą ir moka mokesčius“, – sako Z. Sorokienė.
Ji tikina, kad įmonių apyvartos tikrai galėjo padidėti, nes jos pasigviešė išėjusių prekybininkų rinkos dalį. Tiesa, Finansų ministerija jau anksčiau įtarė, kad po verslo liudijimais kartais būdavo maskuojami darbo santykiai – realiai ir anksčiau turgavietėse prekiaudavo įmonė.
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija atliko tyrimus, kaip kasos aparatų įvedimas atsiliepė prekybininkams. Duomenys tyrimui paimti iš turgaviečių registracijos knygų ir smulkiųjų verslininkų apskaitos žurnalų.
„Tyrime lyginome prekybos be kasos aparatų ir su jais rezultatus. Paaiškėjo, kad šviežios mėsos pardavimai įvedus kasos aparatus per tris su puse mėnesio sumažėjo 35 proc., o mėsos gaminių – apie 24 proc. Dalis prekybininkų visai pasitraukė, dalis išėjo dirbti į prekybos įmones. Tyrimo rezultatus pateikėme VMI, Finansų ministerijai ir kitoms institucijoms“, – sako Z. Sorokienė.
Iš prekybininkų surinktų duomenų matyti, kad žmonių, dirbančių su verslo liudijimais, skaičius beveik visose didžiosiose turgavietėse mažėjo. Tačiau vienam prekybininkui tenkantis parduotos produkcijos kiekis išaugo. Z. Sorokienė tai aiškina natūraliais ekonomikos dėsniais – kai sumažėja konkurencija, likę prekybininkai parduoda daugiau.
