Spaudžiant vis didesniam šalčiui, daugeliui net nesinori nosies kišti iš namų, o kitiems tenka darbuotis lauke visą dieną. Dirbantieji lauke tik ranka numoja į dejones, kad šalta. Pasak jų, kaltas ne oras, o netinkama apranga ar tinginystė.
Išleido atostogauti
Sustojo tik tų sričių, kurios priklauso ne tik nuo žmogiškojo faktoriaus, darbai.
Šiltais orais statybininkus lepinusi žiema tik pristabdė darbus, daugelis jų ir toliau darbuojasi. Anot Panevėžio statybos tresto darbų saugos specialisto Vilmanto Sijalkausko, sustojo tik betonavimo darbai, nes jau esant dešimties laipsnių šalčiui betono gamybos mazgai nebeveikia. Montavimo ir apdailos darbai įvairiuose objektuose vyksta ir toliau, tik darbuotojams sušilti organizuojamos papildomos pertraukėlės.
„Esant tokiems šalčiams dirbame pagal specialųjį grafiką – su specialiomis pertraukėlėmis, kurios įeina į darbo laiką, atsigerti šiltos arbatos ar apšilti šildomose patalpose, jau rudens pradžioje aprūpinome darbuotojus šiltais drabužiais ir avalyne. Tik betonavimo darbai nutrūko – esant tokiems šalčiams jie nevykdomi. Kai kurie žmonės išėjo kasmečių atostogų, nes šiltasis metų laikas mums pats darbymetis, kiti ėjo nemokamai pailsėti arba buvo nusiųsti dirbti montavimo darbų“, – pasakojo V.Sijalkauskas.
Prekybos štilis
Didžiuliai šalčiai praretino ir turgaus prekybininkų gretas. Maisto produktais prekiaujantieji susispaudė šildomuose paviljonuose, o negausios šalčio nepabūgusios ne maisto produktais prekiaujančiųjų pajėgos nekantriai trypčiojo, laukdamos tokių pat sušalusių klientų.
Kaip niekad ištuštėjusiame centriniame Panevėžio turguje prekeiviai šildėsi kas gurkšnodami karštą arbatą, kas stovėdami prieš saulutę, o kai kurie tiesiog vaikštinėjo aplink prekystalius.
Moteriškais drabužiais prekiaujanti Zita prasitarė, kad ji čia tik todėl, jog reikia užsidirbti nors mokesčiams susimokėti, tad su viltimi laukia klientų.
„Stovim ir drebam, mokesčius tai reikia susimokėti, o patentas pabrango. Duok Dieve, kad tik žmonių ateitų, tai ir mums būtų šilčiau. Už patentą sumokėta, ligonių kasoms sumokėta, tad esam priversti dirbti ir tokiame šaltyje. Jeigu per dieną surinksime 10 litų, tai jau bus neblogai“, – pesimistiškai buvo nusiteikusi Zita.
Jai pritarė ir šalia esančios prekyvietės kaimynė: „Jeigu per dieną parduodame po tris poras apatinių, tai jau džiaugiamės.“
Pasak moterų, Seimo nariai skundžiasi, kad dirba daugiau negu jiems priklauso, o jos dirba tokiame šaltyje, nors negauna jokio atlygio, nes pinigų užtenka tik mokesčiams.
„Jeigu čia kokią poniutę iš Seimo pastatytume: dirbti tokiame šaltyje ir be atlygio, tai dar pažiūrėtume, ar ir toliau turgus atrodytų toks rojus, o jo prekeiviai – tikri turtuoliai“, – mano Zita.
Tikėdamiesi nors kiek užsidirbti, turgaus prekeiviai jau nuo ankstaus ryto, kai stipriausiai kanda šaltukas, laukia klientų. Anot jų, svarbiausia yra tinkamai apsirengti, į grožį jau nebežiūrima.
„Juoksitės, kai pamatysite, kiek prisirengusi. Jeigu dabar mane apverstumėte, negalėčiau nė atsikelti“, – šypsojosi Zita.
(…)
Visą Linos DRANSEIKAITĖS straipsnį skaitykite vasario 1 d. „Sekundėje“.
