Euro zonai nepriklausančioms narėms paliekama pačioms nuspręsti, kiek įsipareigojimų jos nori prisiimti, teigia Finansų ministerija.
Euro zonos planas iš antro karto – po 15 metų nuo Stabilumo ir augimo pakto priėmimo – užtikrinti finansinės drausmės laikymąsi pinigų sąjungoje, nors dėl jo pirmadienį pasiektas politinis susitarimas, dar turi svarbių nežinomųjų. Jų liko ir Lietuvai, kuriai analitiko teigimu, „tarp eilučių“ keliamas klausimas, ar prisidėti prie Europos stabilumo mechanizmo išlaikymo.
Finansų ministerija aiškina, jog euro zonos šalims Sutartis dėl stabilumo, koordinavimo ir valdymo Ekonominėje ir pinigų sąjungoje bus taikoma pilna apimtimi, o „ne euro zonos šalys galės pačios apsispręsti, kurias Sutarties nuostatas taikyti dar iki prisijungimo prie euro zonos“.
Ramūnas Vilpišauskas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius, pastebi, kad „pagrindinis klausimas“, kuris turėtų rūpėti Lietuvai – ar ji kaip nors turėtų prisidėti prie liepą startuoti turinčio ESM finansavimo. Pasak jo, prisidėti galima arba piniginiais įnašais, arba garantijomis, tačiau tai dar irgi nenuspręsta.
Nors klausimas, ar ne euro šalims reikia prisidėti prie ESM, viešai nebuvo keliamas, pasak R. Vilpišausko, jis „yra tarp eilučių“, kadangi įgaudamos teisių euro zonai nepriklausančios šalys turėtų prisiimti ir įsipareigojimų.
Ne euro zonos šalys galės dalyvauti euro zonos šalių susitikimuose ir galbūt daryti įtaką jų rezultatams. Lenkija, prieš pastarąjį Vadovų Tarybos susitikimą kėlusi abejones, ar prisijungs prie Sutarties, galiausiai sutiko su pasiūlytu kompromisu. Nuspręsta, kad euro zonai priklausančių Sutarties narių susitikimai vyks bent dukart per metus, o bent kartą per metus į juos bus kviečiamos ir euro zonai nepriklausančios signatarės.
Iki tol buvo siūloma ne euro zonos šalis kviesti tik esant reikalui, tačiau zonai nepriklausančios valstybės suinteresuotos dalyvauti, kadangi susitikimuose bus diskutuojama dėl pinigų sąjungos, į kurią dauguma nepriklausančių valstybių anksčiau ar vėliau pasiryžusios įsijungti.
Likus mėnesiui iki sutarties pasirašymo taip pat lieka neatsakytas klausimas, kur būtų pervedamos baudų už fiskalinės drausmės nesilaikymą lėšos. Svarstoma, kad euro zonos narės jas pervestų į ESM, o pinigų sąjungai nepriklausančios valstybės – į septynerių metų ES biudžetą.
Numatoma, kad visos šalys, kurios išreiškė norą pasirašyti Sutartį, tai atliks vienu metu kovo mėnesį. Be Jungtinės Karalystės, kuri sutartį vetavo dar gruodį, parašo nedėti nusprendė ir Čekija. Tačiau jos pasirinkimas susijęs su valdančiųjų nesutarimais bei euroskeptiškojo prezidento Vaclavo Klauso pareiškimu, kad jis sutarties nepasirašys. Vis dėlto kalbėdamas žurnalistams Briuselyje čekų ministras pirmininkas Petr’as Necas pabrėžė, kad sutarties nuostatos neužkerta kelio jos pasirašyti ateityje.
Nesutarė dėl sankcijų
1997 metais priimtame Stabilumo ir augimo pakte numatyta „perviršinio deficito procedūra“, taikoma valstybėms perkopus 3 proc. BVP deficito ribą, iki šiol efektyviai neveikė, nors joje buvo numatytos ir sankcijos.
ES lyderiai kol kas nesutarė dėl to, kokia atsakomybė ir kokiu būdu bus taikoma, jei šalys nesilaikys fiskalinės drausmės taisyklių po Sutarties įsigaliojimo.
Tikimasi priežiūros ir baudų skyrimo funkciją priskirti Europos Teisingumo Teismui. Taip pat turėtų būti sustiprinta EK funkcija prižiūrėti nacionalinius biudžetus. Vėliausiame Sutarties juodraštyje numatyta, kad Teismas galėtų skirti iki 0,1 proc. BVP dydžio baudas šalims, kurios viršytų 0,5 proc. struktūrinį deficitą.
„Struktūrinio deficito rodiklis parodo daugiau nei nominalus deficitas, nes jis parodo, koks būtų pajamų ir išlaidų balansas, jeigu ūkio augimas atitiktų potencialų (t.y. nebūtų nei bumo, nei krizės) ir eliminuoja vienkartinių priemonių poveikį“, – apie Lietuvoje retai vartojamą kriterijų aiškina Finansų ministerija, atsiuntusi atsakymus į IQ klausimus.
Ministerijos teigimu, EK struktūrinio deficito vertinimus pateikia pavasarį ir rudenį rengiamose prognozėse. „Tiesa, reikėtų pažymėti, kad taikomi vertinimo metodai ne visais atvejais leidžia pateikti korektiškus apskaičiavimus mažoms ekonomikoms, tačiau toks sutartas bendras drausmės inkaras yra geriau nei jokio“, – teigia Finansų ministerija.
