(Reuters/Scanpix nuotr.)
Jaunimo nedarbo rodikliai smaugia visą Europą.
Kone kas ketvirtas 25 metų nesulaukęs europietis mažiausiai mėnesį varsto įdarbinimo agentūrų duris. Lietuvoje jaunimo nedarbas viršija Europos vidurkį, tačiau iš būdų problemai spręsti dažniausiai pasirenkami tik vienkartiniai, veikiantys ribotą laiką. O kad vaizdas neatrodytų tragiškas, Lietuvos darbo birža surado būdą, kaip pagražinti jaunimo nedarbo statistiką.
Trečiąjį 2011 metų ketvirtį jaunimo (15-24 m.) nedarbo lygis Lietuvoje siekė 31,1 proc., ES šalių vidurkis – 21,6 proc. Niūriausiai šiame kontekste atrodo Graikija (45,8 proc.), Ispanija (47,8 proc.), Slovakija (33,7 proc.).
Palyginti su 2010 m. to paties laikotarpio duomenis, jaunimo nedarbas Lietuvoje sumažėjo 4 proc. punktais – nuo 35,1 proc.
Tiesa, pagal Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenis gali atrodyti, kad Lietuvoje jaunimo nedarbo problemos nėra. LDB duomenimis, registruotas jaunimo nedarbas šių metų sausio pradžioje siekė 6,8 proc. Palyginti su tuo pačiu laiku 2011 m., nedarbas sumažėjo 2,7 proc.
LDB skelbiami rodikliai su „Eurostat“ statistika prasilenkia dėl to, kad LDB skaičiuoja registruotų bedarbių ir visų tos gyventojų santykį.„Eurostat“ – bedarbių ir darbo jėgos santykį. O studentai, kurie nedirba ir neieško darbo, nėra laikomi darbo jėga.
Jaunimas prieš vyresniuosius
Prieš pusantrų metų Seime skubiai priimta mokestinė lengvata buvo vienintelė šios kadencijos parlamento labiau pastebima priemonė kovojant su jaunų žmonių bedarbyste. Lengvata numatė, jog darbdaviai, priėmę pirmą kartą įsidarbinantį žmogų, metus galėjo mokėti kur kas mažesnius mokesčius: 7,7 proc. vietoj 31 proc. siekiančių socialinio draudimo įmokų. Per 15 mėnesių nuo 2010 metų liepos mėnesio pirmą kartą pagal darbo sutartis buvo įdarbinta 34 tūkst. žmonių.
Tiesa, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pažymėjo, kad kokia dalis jaunų žmonių tokiomis sąlygomis buvo įdarbinta, nežinoma. Tačiau spėjama, jog didžioji dalis.
Jaunimui iki 29 metų papildomai buvo skiriamos subsidijos darbo užmokesčiui. 22 mln. litų vertės projekto, finansuojamo ES, laikotarpiu buvo įdarbinta per 3 tūkst. bedarbių (subsidijos mokamos iki 6 mėn.), panašiam skaičiui žmonių suteikta ir kvalifikacija (pirmą kartą įdarbintieji subsidijuojami metus).
Mažesni mokesčiai pirmąkart įsidarbinusiems „kainavo“ pensijų socialinio draudimo įmokas bei darbo stažo laikotarpį. Kaip teigiama, ilgiau trunkančios lengvatos išbalansuotų visą pensijų sistemą.
„Tokia situacija negali trukti ilgai. Kitaip žmogus, atėjus pensiniam amžiui, neturės pakankamo stažo, nepaisant to, kad dirbo daugiau metų. Be to, „Sodros“ sistema yra solidari, ir dirbančiųjų mokamos įmokos skiriamos negalinčių dirbti įmokoms – ilgalaikės išimtys šią sistemą išbalansuoja“, – teigė Lina Burbaitė, SADM Ryšių su visuomene skyriaus atstovė.
Jeigu lengvata pasinaudojęs asmuo gavo minimalų atlyginimą, per mėnesį jis valstybei „kainavo“ maždaug 180 litų nesumokėtų socialinio pensijų draudimo mokesčių. Anksčiau minėti 34 tūkst., įsidarbinusių pagal lengvatas, per metus bus „suvalgę“ per 73 mln. litų. Galima palyginti: vien pensijoms 2012 metams skirta 8 mlrd. 201 mln. litų.
Jei didžioji dauguma šių darbuotojų ir po „lengvatinių“ metų paliekami dirbti, dar po metų jie jau būna kompensavę nuostolį. Po kelerių metų atsiperka net ir blogasis scenarijus – darbo vietas išsaugo tik pusė jų.
Darbdaviai perka lengvatą
Įmonės džiugiai priėmė lengvatas ir nepuolė po metų atleidinėti įsidarbinusiųjų. Tačiau Rita Karavaitienė, darbo paieškos agentūros „CV Online LT“ marketingo vadovė, teigia, jog labiau už norą „augintis darbuotoją“ įmonėms imponavo kur kas pigesnė darbo jėga.
„Buvo perkama lengvata, o ne idėja, jauno žmogaus galimybės ir potencialas. Įmonės tik pasinaudojo galimybe pigiai nusisamdyti darbuotoją, o kad jis, investuojant laiką ir pinigus po penkerių metų galės būti naudingas jiems ar visai darbo rinkai, tikrai negalvojama“, – tvirtino R. Karavaitienė.
Ji svarstė, jog pirmiausia valdžia turėtų pradėti kalbėti apie ilgalaikes strategijas, užuot siūliusi trumpalaikius problemų sprendimus. Rinka į aiškius veiksmų planus taip pat reaguotų, nes dabartinė situacija, specialistės teigimu, net ir norint neleidžia suplanuoti keleto žingsnių į priekį – besikeičiantys įstatymai ar staiga įvedami mokesčiai tik parodys, jog planuota veltui.
„Reiktų ne gesinti gaisravietes, o, visų pirma, neleisti joms atsirasti. O dabar norima kuo pigesnėmis priemonėmis gauti kuo greitesnius rezultatus. Apie plėtrą, naujus darbuotojus galvojama tik tada, kai atsiranda papildomų pinigų, tačiau reikėtų mąstyti atvirkščiai – pridėtinę vertę ir kuria papildomos investicijos“, – kalbėjo „CV Online LT“ atstovė.
Labiausiai rūpi patirtis
2010 metais Lietuvos darbo biržos (LDB) atlikto tyrimo duomenimis, 72 proc. darbdavių labiausiai rūpi kandidato patirtis. Beveik trečdalis jų atsisako kandidatų dėl nepakankamos darbo patirties, 23 proc. darbdavių reikalauja tik savo srities specialistų.
R. Karavaitienė teigė, jog darbdavių nenoras įdarbinti praktikos neturinčių žmonių ir yra didžiausia kliūtis: „Stengiamės patys siūlyti darbdaviams priimti jaunus žmones ir nemokamai, kad tik jie įgytų patirties ir turėtų didesnes galimybes ieškantis darbo. Džiugu, jog populiarėja neatlygintina savanorystė – žmonės ne tik gyvena aktyvų socialinį gyvenimą, tačiau ir įgauna darbui reikalingų įgūdžių.“
Bet juk valgyti irgi norisi, ar ne? R. Karavaitienė piešia gan niūrų 25 metų jauno vyro, neseniai baigusio aukštąjį mokslą, statistinį paveikslą: „Jei studijų metų nedirbo, pirmojoje darbovietėje gauna nuo 800 iki 1300 litų, kartu su draugais gyvena nuomojamame bute. Jei sritis, kurioje dirba, įdomi, jį palaiko ateities perspektyvos dėl didesnės algos ir atsakingesnių pareigų.“
Jei ne – mėnesių mėnesiai darbo biržoje arba lėktuvo bilietas į vieną pusę. Šeimos dar nesukūrę ir neseniai nuo tėvų savarankišką gyvenimą pradėję jaunuoliai nori greitesnių rezultatų, o karjeros pradžia darbo biržoje nevilioja.
Padėtis be išeities?
Nedarbas – opi problema ir kai kuriose kitose Europos valstybėse. Neformaliame Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime viešėjusi šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė patikino, jog jaunimo nedarbo problemos sprendimas artimiausiu metu bus vienas pagrindinių Europos bei Lietuvos prioritetų.
ES ragina nares imtis kuo aktyvesnių priemonių, naudoti bendrijos skiriamus pinigus. Vien Europos socialiniame fonde – 30 mlrd. eurų, kuriuos tikimasi panaudoti mažinant jaunimo bedarbystę. Galima viltis, jog Lietuva sugebės sėkmingai įsisavinti skiriamus pinigus. Tačiau šioje situacijoje – tai vienintelės siekiamybės. Nei politinės grupės, nei partijos nekalba apie konkrečias jaunimo užimtumo skatinimo priemones.
„Lietuva patenka į aštuonetuką šalių, kur jaunimo nedarbas labai didelis. Tai tikrai problema ir mes Lietuvoje turime labai rimtai užsiimti, kaip paskatinti ir verslą būti susidomėjusiu ir skatinamu už tai, kad priimtų jaunus žmones. Taigi turime peržiūrėti savo priemones nuo švietimo iki įdarbinimo, kad nebūtumėme atsilikėlių grupėje“, – Briuselyje kalbėjo D. Grybauskaitė.
Lyginant 2010 m. duomenis, jaunimo nedarbas šalyje sumažėjo 4 proc. – nuo 35,1 proc. Lietuvos darbo birža (LDB) skelbia, jog visų 2011 m. duomenys turėtų nudžiuginti – jaunų žmonių įdarbinimas spartėja, o tam labiausiai pasitarnavo moeksčių lengvata, taikoma pirmąkart dirbantiems pagal darbo sutartį.
Prieš pusantrų metų skubiai Seimo priimta mokestinė lengvata buvo vienintelė šios kadencijos parlamento priemonė kovoti su jaunų žmonių bedarbyste. Žinoma, prieš rinkimus šį klausimą žadėjo kelti jauniausieji kandidatai, tačiau pamiršo arba nelabai norėjo. Jaunimo aktyvumas rinkimų metu – mažiau nei neigiamas, tad politikai nėra suinteresuoti kalbėti apolitiškai tautos daliai.
Jaunimas vs. senimas
2010 m. liepą įsigaliojusi lengvata numatė, jog darbdaviai metus po įdarbinimo galėjo mokėti kur kas mažesnius mokesčius: 7,7 proc. vietoj 31 proc. siekiančių socialinio draudimo įmokų. Per 15 mėnesių nuo 2010 metų liepos mėnesio pirmą kartą pagal darbo sutartis buvo įdarbinta 34 tūkst. žmonių.
Tiesa, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pažymėjo, kad kokia dalis jaunų žmonių tokiomus sąlygomis buo įdarbinta, nežinoma. Tačiau spėjama, jog didžioji dalis buvo jauni žmonės.
Jaunimui iki 29 metų papildomai buvo skiriamos subsidijos darbo užmokesčiui. 22 mln. litų vertės projekto, finansuojamo ES, laikotarpiu buvo įdarbinta virš 3 tūkst. bedarbių (subsidijos mokamos iki 6 mėn.), panašiam skaičiui žmonių suteikta ir kvalifikacija (pirmą kartą įdarbintieji subsidijuojami metus).
Mažesni mokesčiai pirmąkart įsidarbinusiems „kainavo“ pensijų socialinio draudimo įmokas bei darbo stažo laikotarpį. Kaip teigiama, ilgiau trunkančios lengvatos išbalansuotų visą pensijų sistemą.
„Tokia situacija negali trukti ilgai. Kitaip žmogus, atėjus pensiniam amžiui, neturės pakankamo stažo, nepaisant to, kad dirbo daugiau metų. Be to, „Sodros“ sistema yra solidari, ir dirbančiųjų mokamos įmokos skiriamos negalinčių dirbti įmokoms – ilgalaikės išimtys šią sistemą išbalansuoja“, – teigė Lina Burbaitė, SADM Ryšių su visuomene skyriaus atstovė.
Valstybei pirmajame darbe dirbantis asmuo, greičiausiai gaunantis minimalų atlyginimą – 650 litų „į rankas“, per mėnesį valstybei nesumoka maždaug 180 litų socialinio pensijų draudimo mokesčio. Anksčiau minėti 34 tūkst., įsidarbinusių pagal lengvatas, per metus bus „suvalgę“ virš 73 mln. litų. Lašas jūroje: štai pensijoms 2012 metams skirta 8 mlrd. 201 mln. litų.
Jei, tikint gera darbavių valia, didžioji dauguma jų ir po „lengvatinių“ metų paliekami dirbti, dar po metų jie jau būna kompensavę nuostolį. Po kelių metų atsiperka net ir blogasis scenarijus – darbo vietas išsaugo tik pusė jų.
Darbdaviai perka lengvatą
Įmonės džiugiai priėmė lengvatas ir, kaip matoma, nepuolė po metų atleidinėti įsidarbinusiųjų, tačiau Rita Karavaitienė, darbo paieškų agentūros „CV Online LT“ marketingo vadovė, teigia, jog labiau už norą „augintis darbuotoją“ įmonėms imponavo kur kas pigesnė darbo jėga.
„Buvo perkama lengvata, o ne idėja, jauno žmogaus galimybės ir potencialas. Įmonės tik pasinaudojo galimybe pigiai nusisamdyti darbuotoją, o kad jis, investuojant laiką ir pinigus po penkerių metų galės būti naudingas jiems ar visai darbo rinkai, tikrai negalvojama“, – tvirtino R. Karavaitienė.
Trumparegiška valdžios politika atitiko nei kiek ne ilgesnes statistinės Lietuvos bendrovės ateities vizijas. Tačiau jaunimo nedarbas – ne tik Lietuvos, bet ir viso senstančio pasaulio problema. Prieškriziniai 2008-ieji, kuomet darbdaviai graibstė darbuotojus, niekada nepasikartos (nebent per klaidą), o jaunų bedarbių kasmet tik daugės.
R. Karavaitienė mąstė, jog pirmiausia valdžia turėtų pradėti kalbėti apie ilgalaikes strategijas, užuot siūlius trumpalaikius problemų sprendimus. Rinka į aiškius veiksmų planus taip pat reaguotų, nes dabartinė situacija, specialistės teigimu, net ir norint neleidžia žengti keleto žingsnių priekyje – besikeičiantys įstatymai ar staiga įvedami mokesčiai tik parodys, jog planuota veltui.
„Reiktų ne gesinti gaisravietes, o, visų pirma, neleisti joms atsirasti. O dabar norima kuo pigesnėmis priemonėmis gauti kuo greitesnius rezultatus. Apie plėtrą, naujus darbuotojus galvojama tik tada, kai atsiranda papildomų pinigų, tačiau reikėtų mąstyti atvirkščiai – pridėtinę vertę ir kuria papildomos investicijos“, – kalbėjo „CV Online LT“ atstovė.
Niūri realybė
2010 metais Lietuvos darbo biržos (LDB) atlikto tyrimo duomenimis, 72 proc. darbdavių labiausiai rūpi kandidato patirtis. Beveik trečdalis jų atsisako kandidatų dėl nepakankamos darbo patirties, 23 proc. darbdavių reikalauja tik savo srities specialistų.
Taigi, aukštąjį mokslą baigę uolūs absolventai net ir su dešimtukais diplome darbdavio nesužavės.
R. Karavaitienė teigė, jog darbdavių nenoras įdarbinti praktikos neturinčių žmonių ir yra didžiausia kliūtis: „Stengiamės patys siūlyti darbdaviams priimti jaunus žmones ir nemokamai, kad tik jie įgytų patirties ir turėtų didesnes galimybes ieškantis darbo. Džiugu, jog populiarėja neatlygintina savanorystė – žmonės ne tik gyvena aktyvų socialinį gyvenimą, tačiau ir įgauna darbui reikalingų įgūdžių.“
Bet juk valgyti irgi norisi, ar ne? R. Karavaitienė piešia gan niūrų vidutinio 25 metų jauno vyro, neseniai baigusio aukštąjį mokslą: „Jei studijų metų nedirbo, pirmojoje darbovietėje gauna nuo 800 iki 1300 litų, kartu su draugais gyvena nuomojamame bute. Jei sritis, kurioje dirba, įdomi, jį palaiko ateities perspektyvos dėl didesnės algos ir atsakingesnių pareigų.“
Jei ne – mėnesių mėnesiai darbo biržoje arba lėktuvo bilietas į vieną pusę. Šeimos dar nesukūrę ir neseniai nuo tėvų savarankišką gyvenimą pradėję jaunuoliai nori greitesnių rezultatų, o karjeros pradžia darbo biržoje nevilioja.
Padėtis be išeities
Sparčiai Europoje didėjantis nedarbas paskatino dėti aktyvesnes pastangas didinant užimtumą.
Neformaliame Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime viešėjusi šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė patikino, jog jaunimo nedarbo problemos sprendimas artimiausiu metu bus vienas pagrindinių Europos bei Lietuvos prioritetų.
ES ragina nares imtis kuo aktyvesnių priemonių, naudoti bendrijos skiriamus pinigus. Vien Europos socialiniame fonde – 30 mlrd. eurų, kuriuos tikimasi panaudoti mažinant jaunimo bedarbystę. Galima viltis, jog Lietuva sugebės sėkmingai įsisavinti skiriamus pinigus. Tačiau šioje situacijoje – tai vienintelės siekiamybės. Nei politinės grupės, nei partijos nekalba apie konkrečias jaunimo užimtumo skatinimo priemones.
„Lietuva patenka į aštuonetuką šalių, kur jaunimo nedarbas labai didelis. Tai tikrai problema ir mes Lietuvoje turime labai rimtai užsiimti, kaip paskatinti ir verslą būti susidomėjusiu ir skatinamu už tai, kad priimtų jaunus žmones. Taigi turime peržiūrėti savo priemones nuo švietimo iki įdarbinimo, kad nebūtumėme atsilikėlių grupėje“, – viešėdama Briuselyje kalbėjo D. Grybauskaitė. Gal raginimas bus išgirstas?
Kone kas ketvirtas 25 metų nesulaukęs europietis mažiausiai mėnesį varsto įdarbinimo agentūrų duris. Lietuvoje jaunimo nedarbas viršija Europos vidurkį, tačiau iš problemos sprendimo būdų vienintelės kovos priemonės gimsta tik ribotam laikui, o ir šios dažniausiai finansuojamos Europos sąjungos (ES) lėšomis. Krizė gilėja, o Lietuva tenkinasi vienkartinėmis gelbėjimosi priemonėmis.
Trečiąjį 2011 metų ketvirtį jaunimo (15-24m.) nedarbo lygis Lietuvoje siekė 31,1 proc., ES šalių vidurkis – 21,6 proc. Niūriausiai šiame kontekste atrodo Graikija (45,8 proc.), Ispanija (47,8 proc.), Slovakija (33,7 proc.) ir Kroatija (34,5 proc.).
Lyginant 2010 m. duomenis, jaunimo nedarbas šalyje sumažėjo 4 proc. – nuo 35,1 proc. Lietuvos darbo birža (LDB) skelbia, jog visų 2011 m. duomenys turėtų nudžiuginti – jaunų žmonių įdarbinimas spartėja, o tam labiausiai pasitarnavo mokesčių lengvata, taikoma pirmąkart dirbantiems pagal darbo sutartį.
Tiesa, LDB skelbiama statistika smarkiai prasilenkia su Eurostat pateikiama realybe. LDB duomenimis, registruotas jaunimo nedarbas šių metų sausio pradžioje siekė 6,8 proc. Palyginus su tuo pačiu laiku 2011 m., nedarbas sumažėjo 2,7 proc.
Jaunimas vs. Senimas
Prieš pusantrų metų skubiai Seimo priimta mokestinė lengvata buvo vienintelė šios kadencijos parlamento priemonė kovojant su jaunų žmonių bedarbyste. Žinoma, prieš rinkimus šį klausimą žadėjo kelti jauniausieji kandidatai, tačiau pamiršo arba nelabai norėjo. Jaunimo aktyvumas rinkimų metu – mažiau nei neigiamas, tad politikai nėra suinteresuoti kalbėti apolitiškai tautos daliai.
2010 m. liepą įsigaliojusi lengvata numatė, jog darbdaviai metus po įdarbinimo galėjo mokėti kur kas mažesnius mokesčius: 7,7 proc. vietoj 31 proc. siekiančių socialinio draudimo įmokų. Per 15 mėnesių nuo 2010 metų liepos mėnesio pirmą kartą pagal darbo sutartis buvo įdarbinta 34 tūkst. žmonių.
Tiesa, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pažymėjo, kad kokia dalis jaunų žmonių tokiomis sąlygomis buvo įdarbinta, nežinoma. Tačiau spėjama, jog didžioji dalis buvo jauni žmonės.
Jaunimui iki 29 metų papildomai buvo skiriamos subsidijos darbo užmokesčiui. 22 mln. litų vertės projekto, finansuojamo ES, laikotarpiu buvo įdarbinta virš 3 tūkst. bedarbių (subsidijos mokamos iki 6 mėn.), panašiam skaičiui žmonių suteikta ir kvalifikacija (pirmą kartą įdarbintieji subsidijuojami metus).
Mažesni mokesčiai pirmąkart įsidarbinusiems „kainavo“ pensijų socialinio draudimo įmokas bei darbo stažo laikotarpį. Kaip teigiama, ilgiau trunkančios lengvatos išbalansuotų visą pensijų sistemą.
„Tokia situacija negali trukti ilgai. Kitaip žmogus, atėjus pensiniam amžiui, neturės pakankamo stažo, nepaisant to, kad dirbo daugiau metų. Be to, „Sodros“ sistema yra solidari, ir dirbančiųjų mokamos įmokos skiriamos negalinčių dirbti įmokoms – ilgalaikės išimtys šią sistemą išbalansuoja“, – teigė Lina Burbaitė, SADM Ryšių su visuomene skyriaus atstovė.
Valstybei pirmajame darbe dirbantis asmuo, greičiausiai gaunantis minimalų atlyginimą – 650 litų „į rankas“, per mėnesį valstybei nesumoka maždaug 180 litų socialinio pensijų draudimo mokesčio. Anksčiau minėti 34 tūkst., įsidarbinusių pagal lengvatas, per metus bus „suvalgę“ virš 73 mln. litų. Lašas jūroje: štai pensijoms 2012 metams skirta 8 mlrd. 201 mln. litų.
Jei, tikint gera darbavių valia, didžioji dauguma jų ir po „lengvatinių“ metų paliekami dirbti, dar po metų jie jau būna kompensavę nuostolį. Po kelių metų atsiperka net ir blogasis scenarijus – darbo vietas išsaugo tik pusė jų.
Darbdaviai perka lengvatą
Įmonės džiugiai priėmė lengvatas ir, kaip matoma, nepuolė po metų atleidinėti įsidarbinusiųjų, tačiau Rita Karavaitienė, darbo paieškų agentūros „CV Online LT“ marketingo vadovė, teigia, jog labiau už norą „augintis darbuotoją“ įmonėms imponavo kur kas pigesnė darbo jėga.
„Buvo perkama lengvata, o ne idėja, jauno žmogaus galimybės ir potencialas. Įmonės tik pasinaudojo galimybe pigiai nusisamdyti darbuotoją, o kad jis, investuojant laiką ir pinigus po penkerių metų galės būti naudingas jiems ar visai darbo rinkai, tikrai negalvojama“, – tvirtino R. Karavaitienė.
Trumparegiška valdžios politika atitiko nei kiek ne ilgesnes statistinės Lietuvos bendrovės ateities vizijas. Tačiau jaunimo nedarbas – ne tik Lietuvos, bet ir viso senstančio pasaulio problema. Prieškriziniai 2008-ieji, kuomet darbdaviai graibstė darbuotojus, niekada nepasikartos (nebent per klaidą), o jaunų bedarbių kasmet tik daugės.
R. Karavaitienė mąstė, jog pirmiausia valdžia turėtų pradėti kalbėti apie ilgalaikes strategijas, užuot siūlius trumpalaikius problemų sprendimus. Rinka į aiškius veiksmų planus taip pat reaguotų, nes dabartinė situacija, specialistės teigimu, net ir norint neleidžia žengti keleto žingsnių priekyje – besikeičiantys įstatymai ar staiga įvedami mokesčiai tik parodys, jog planuota veltui.
„Reiktų ne gesinti gaisravietes, o, visų pirma, neleisti joms atsirasti. O dabar norima kuo pigesnėmis priemonėmis gauti kuo greitesnius rezultatus. Apie plėtrą, naujus darbuotojus galvojama tik tada, kai atsiranda papildomų pinigų, tačiau reikėtų mąstyti atvirkščiai – pridėtinę vertę ir kuria papildomos investicijos“, – kalbėjo „CV Online LT“ atstovė.
Niūri realybė
2010 metais Lietuvos darbo biržos (LDB) atlikto tyrimo duomenimis, 72 proc. darbdavių labiausiai rūpi kandidato patirtis. Beveik trečdalis jų atsisako kandidatų dėl nepakankamos darbo patirties, 23 proc. darbdavių reikalauja tik savo srities specialistų.
Taigi, aukštąjį mokslą baigę uolūs absolventai net ir su dešimtukais diplome darbdavio nesužavės.
R. Karavaitienė teigė, jog darbdavių nenoras įdarbinti praktikos neturinčių žmonių ir yra didžiausia kliūtis: „Stengiamės patys siūlyti darbdaviams priimti jaunus žmones ir nemokamai, kad tik jie įgytų patirties ir turėtų didesnes galimybes ieškantis darbo. Džiugu, jog populiarėja neatlygintina savanorystė – žmonės ne tik gyvena aktyvų socialinį gyvenimą, tačiau ir įgauna darbui reikalingų įgūdžių.“
Bet juk valgyti irgi norisi, ar ne? R. Karavaitienė piešia gan niūrų vidutinio 25 metų jauno vyro, neseniai baigusio aukštąjį mokslą: „Jei studijų metų nedirbo, pirmojoje darbovietėje gauna nuo 800 iki 1300 litų, kartu su draugais gyvena nuomojamame bute. Jei sritis, kurioje dirba, įdomi, jį palaiko ateities perspektyvos dėl didesnės algos ir atsakingesnių pareigų.“
Jei ne – mėnesių mėnesiai darbo biržoje arba lėktuvo bilietas į vieną pusę. Šeimos dar nesukūrę ir neseniai nuo tėvų savarankišką gyvenimą pradėję jaunuoliai nori greitesnių rezultatų, o karjeros pradžia darbo biržoje nevilioja.
Padėtis be išeities
Sparčiai Europoje didėjantis nedarbas paskatino dėti aktyvesnes pastangas didinant užimtumą.
Neformaliame Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime viešėjusi šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė patikino, jog jaunimo nedarbo problemos sprendimas artimiausiu metu bus vienas pagrindinių Europos bei Lietuvos prioritetų.
ES ragina nares imtis kuo aktyvesnių priemonių, naudoti bendrijos skiriamus pinigus. Vien Europos socialiniame fonde – 30 mlrd. eurų, kuriuos tikimasi panaudoti mažinant jaunimo bedarbystę. Galima viltis, jog Lietuva sugebės sėkmingai įsisavinti skiriamus pinigus. Tačiau šioje situacijoje – tai vienintelės siekiamybės. Nei politinės grupės, nei partijos nekalba apie konkrečias jaunimo užimtumo skatinimo priemones.
„Lietuva patenka į aštuonetuką šalių, kur jaunimo nedarbas labai didelis. Tai tikrai problema ir mes Lietuvoje turime labai rimtai užsiimti, kaip paskatinti ir verslą būti susidomėjusiu ir skatinamu už tai, kad priimtų jaunus žmones. Taigi turime peržiūrėti savo priemones nuo švietimo iki įdarbinimo, kad nebūtumėme atsilikėlių grupėje“, – viešėdama Briuselyje kalbėjo D. Grybauskaitė. Gal raginimas bus išgirstas?
