Daugeliui lietuvių Panevėžys asocijuojasi su nusikaltėlių sostinės vardu, nors patys panevėžiečiai šiai nuomonei nepritartų. Kaip parodė rinkos tyrimų bendrovės „GfK CR Baltic“ atliktas tyrimas, kitų miestų gyventojų akyse Panevėžys turi susidaręs nusikaltimų miesto įvaizdį – po 35 proc. vilniečių ir kauniečių bei 32 proc. klaipėdiečių jį sieja su mafija, chuliganizmu, nusikaltėlių gaujomis, pavojumi, „tulpinių“ grupuote, nors šiai nuomonei pritaria vos 7 proc. pačių panevėžiečių.
Kitiems apklausoje dalyvavusiems respondentams Panevėžys atpažįstamas kaip pramonės ir futbolo miestas. 10 proc. apklaustųjų Panevėžį sieja su „Pieno žvaigždėmis“, stiklu, spiritu, alumi bei agurkais. 6 proc. – su futbolu, futbolo komanda „Ekranas“.
Tyrimo duomenimis, daugelis gyventojų savo šalies miestus pažįsta pagal ten įsikūrusias bendroves ir prekių ženklus, o ne pagal miestų istorines vietas ar herbus. Tai parodė Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) užsakymu atliktas tyrimas, kuriame 1700 gyventojų turėjo pateikti po vieną žodį ar žodžių junginį, kuris pirmiausia asocijuojasi su tam tikro miesto pavadinimu.
„Mažesni Lietuvos miestai nepakankamai rūpinasi savo įvaizdžiu, todėl žmonės juos sieja tik su prekių ženklais, – sako LiMA valdybos pirmininkas Simonas Bartkus. – Akivaizdu, kad minėtieji prekių ženklų atstovai save komunikuoja garsiau nei miestai.“
Pavyzdžiui, 12 proc. apklaustųjų Šiaulių miestą sieja su pramone bei jame esančiomis dviračių, televizorių, saldainių, drabužių ir avalynės gamyklomis, nors 19 proc. respondentų sąmonėje jis įsitvirtinęs kaip Saulės miestas.
LiMA valdybos pirmininko teigimu, didieji Lietuvos miestai išlaiko reprezentuojančių centrų įvaizdį, tačiau žinių apie istorinius šių miestų faktus lietuviams taip pat trūksta. Pavyzdžiui, Vilnius didelės dalies apklaustųjų sąmonėje suvokiamas kaip šalį reprezentuojantis centras – taip mano net 46 proc., o istorinės miesto praeities reikšmė mažesnė – tik 10 proc. Vilnių asocijuoja su kunigaikščiu Gediminu, pilimi, kalnu, geležiniu vilku, 5 proc. – su architektūra, senamiesčiu. 14 proc. šalies gyventojų išgirdę Kauno pavadinimą pirmiausia pagalvoja apie krepšinį ir akivaizdžiai mažesnė dalis miestą sieja su istorinės praeities detalėmis: laikinąja sostine, antrąja sostine (7 proc.), Laisvės alėja (6 proc.).
„Išimtis galėtų būti nebent Klaipėda, pasižyminti vientisu ir stabiliu miesto įvaizdžiu“, – pažymi S.Bartkus. 46-iems proc. apklaustųjų Klaipėda asocijuojasi su jūra, pajūriu, jūrininkais, 30 proc. – su uostu, uostamiesčiu, keltais. 10 proc. Klaipėdą laiko gražiu ir tvarkingu miestu. „GfK CR Baltic“ Lietuvos padalinio vadovas Andrius Norkevičius pastebi, kad didžioji dalis apklaustųjų apskritai Lietuvą sieja su teigiamais raktažodžiais: 54 proc. – su krepšiniu, „Žalgiriu“, Arvydu Saboniu, 19 proc. – su gražiomis merginomis, 16 proc. – su gamta, miškais, 17 proc. – su pajūriu, Baltijos valstybe, 10 proc. – su alumi. 17 proc. Lietuvos gyventojų savo šalį asocijuoja su pigia darbo jėga, bloga ekonomine situacija, narkotikais, alkoholiu, 11 proc. – su nusikaltimais – taip mano 38 proc. apklaustųjų, šiuo metu gyvenančių ne Lietuvoje.
Sekunde.lt
