Graikija kartu su antruoju gelbėjimo paketu gaus ir griežtesnę kontrolę.
Briuselyje viešintys Europos Sąjungos (ES) šalių vadovai diskutavo, kokiomis sąlygomis Graikijai būtų galima suteikti antrąjį finansinės pagalbos paketą, sieksiantį 130 mlrd. eurų. ES šalių vadovai mano, jog ekonominių sunkumų prispausta šalis netinkamai dorojasi su krize, skelbia bloomberg.com.
Pirmadienį Briuselyje vykusiame neformaliame ES šalių vadovų susitikime buvo nuogąstaujama, jog be pačios Graikijos iniciatyvos krizės šalyje nepavyks nugalėti.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel kritikavo Atėnus už tai, kad šie nesistengia sustyguoti šalies biudžeto ir ragino šalies valdžią imtis kuo aktyvesnių veiksmų, intensyviau kalbėtis su privačiais kreditoriais, kad būtų nurašyta dalis skolų.
Vokietijos kanclerė pastebėjo, jog Graikijos politinių partijų atstovai, užuot kivirčijęsi dėl postų, privalėtų imtis konkrečių veiksmų plano.
Neoficialūs šaltiniai anksčiau tvirtino, jog Vokietija žada imtis iniciatyvos prižiūrėti Graikijos biudžetą: iki šiol valstybei priklausiusios teisės apsispręsti dėl biudžeto iš dalies galėtų būti perduotos naujam Europos biudžeto komisarui. Jam, kaip planuojama, galėtų būti suteikta vetuoti Graikijos vyriausybės sprendimus, jei šie neatitiktų tarptautinių skolintojų iškeltų sąlygų.
Pirmadienį 25 ES narių vadovai pasirašė Europos finansinės drausmės paktą, tačiau numatytos priemonės turės įveikti ne tik Graikijos krizę, bet ir kitų bendrijos narių finansinius sunkumus – Portugalija pradėjo gąsdinti niūriomis fiskalinėmis perspektyvomis.
Šis finansinės drausmės susitarimas – jau šešiolikta ES šalių vadovų sutartis per dvejus metus, kai Europa buvo priversta pradėti gelbėti Graikiją nuo šalies ekonomiką žlugdančių skolų. Pasak A. Merkel, šalis turi suprasti, jog mainais už teikiamą pagalbą bus reikalaujama atskaitomybės bei atsakomybės įgyvendinant taupymo priemones.
Neseniai Davose (Šveicarija) vykusiame pasaulio lyderių susitikime Vokietijos kanclerė A. Merkel tikino, jog Senojo žemyno ekonominį stabilumą gali užtikrinti nuolatinis gelbėjimo fondas. Briuselyje šiam raginimui pritarta: nuo liepos 1 d. pradės veikti nuolatinis Europos gelbėjimo fondas. Jame – 500 mlrd. eurų.
Nuogąstaujama, jog pirmosiomis kandidatėmis pasinaudoti pagalba, be Graikijos, taps Airija bei Portugalija. Didžiausia dalis – 130 mlrd. eurų – atiteks Graikijai. Tai esą turėtų padėti šalims išvengti nemokumo.
