„Snoro“ istorija tapo įrankiu kovojant su politiniais oponentais.
Kone mėnesį pasipešę Seimo valdantieji ir opozicijos nariai sutiko įkurti laikinąją komisiją „Snoro“ bankroto aplinkybės tirti. Nors Seimo nariai patys vieni kitų prašo šio klausimo nepaversti politiniu, dar iki komisijos sudarymo du ginčai pasiekė teisėsaugos institucijas.
Pirmadienį neeilinio Seimo posėdžio metu svarstytas tik vienas klausimas – laikinosios komisijos sudarymas. Nors komisijai iš pradžių priešinęsi valdantieji praėjusią savaitę nusprendė palaikyti šią iniciatyvą, Seime svarstymai vietoj planuotų dviejų truko beveik šešias valandas.
Tarp politikavimo ir sprendimų
Dar prieš savaitę Seimo valdantieji priešinosi komisijos sudarymui, tačiau pirmadienį „už“ balsavo 78 parlamentarai. Laikinosios „Snoro“ tyrimo komisijos pirmininku paskirtas opozicijos lyderis Valentinas Mazuronis komisiją sudarys 12 narių.
Prieš dvi savaites Seime kalbėjęs Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas aiškino, jog tokios komisijos nereikia – politikų nagrinėjami faktai galėtų būti panaudoti buvusių „Snoro“ savininkų Raimondo Baranausko ir Vladimiro Antonovo, kad jie nebūtų išduoti Lietuvai.
Taip pat LB vadovas nuogąstavo, kad nacionalizuoto banko reikalus spręsiantys parlamentarai užsiims politikavimu ir turimą informaciją naudos kovai prieš oponentus, ruošdamiesi rudenį vyksiantiems Seimo rinkimams.
Iki birželio 1 d. dirbsianti komisija planuoja atsakyti į 14 klausimų. Tačiau kai kurie jų – tik terpė tuščioms diskusijoms. Seimo pirmininkė Irena Degutienė anksčiau jau abejojo, jog komisija sugebės užsiimti realiu darbu ir konstruktyviai atsakyti į klausimus.
Tiesa, į dalį klausimų V. Vasiliauskas jau atsakė prieš dvi savaites viešėdamas Seime. Tačiau, opozicijos teigimu, atsakymai dėl laikinojo ir dabartinio bankroto administratorių atlygio pagrįstumo jų neįtikino. Neįtikino ir LB sprendimas nacionalizuoti bei iškelti bankroto procedūrą, užuot leidus „gerajam“ bankui veikti.
Komisija pasiryžusi ieškoti kaltų dėl „Snoro“ bankroto: kalta auditą atlikusi ir grobstymo nepamačiusi audito bendrovė „Ernst & Young“ ar pats LB. Taip pat norėta sužinoti, kaip „Snoras“ buvo inspektuojamas, kai LB vadovavo Reinoldijus Šarkinas.
Vos du iš 14 klausimų skirti komercinių bankų priežiūros kontrolę numatančių teisės aktų įvertinimui ir priežiūros sistemos stiprinimui. Nors komisija nei tyrimo eigos, nei išvadų savarankiškai negalės skelbti, prieš parlamentarų tyrimą pasisakę Seimo nariai aiškino, jog dauguma šių klausimų – tik priemonės ruošiantis rinkimams.
Politikos ringe šioje istorijoje pirmuosius taškus jau yra pelniusi opozicija: Generalinė prokuratūra tiria socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus pateiktą informaciją dėl galimai neteisėto valdžioje esančių ir jų aplinkos žmonių pasinaudojimo iš „Snoro“ gauta informacija. Opozicijos lyderis Valentinas Mazuronis padavė į teismą Seimo pirmininkės Irenos Degutienės patarėją Dalių Stanciką dėl šmeižto.
Kas kam pataikauja
Prieš kelias savaites Socialdemokratų partijos pirmininkas A. Butkevičius prisipažino iš neįvardintų šaltinių gavęs dokumentus, kuriuose, pasak jo, akivaizdu, jog buvo valdančiųjų atstovų, žinojusių apie „Snoro“ nacionalizavimą: atliktos bankinės operacijos įrodo, jog siekta apsaugoti pinigus banke.
Seimo pirmininkė I. Degutienė, siūlydama socialdemokratui nusišalinti nuo svarstymo Seime dėl laikinosios tyrimo komisijos, argumentavo, jog komisija, be abejonės, norės išsiaiškinti ir A. Butkevičiaus informacijos šaltinius. Atsakymai, konservatorės teigimu, gali įrodyti, jog politikas stojo V. Antonovo ir R. Baranausko pusėn.
A. Butkevičius IQ.lt teigė, jog asmuo, besikreipęs į jį telefonu, nebuvo jam pažįstamas. Partijos būstinėje apsilankęs vyriškis, „Snoro“ darbuotojas, įteikė vienos įmonės atliktų pavedimų internetu kopijas.
TV3 televizija paskelbė, jog vienas neleistinai paskolą indėliu pasidengusių asmenų buvo ir Seimo pirmininkės Irenos Degutienės sūnus Gediminas Degutis. A. Butkevičius šių faktų neneigė, tačiau gynėsi juos paskelbęs.
Už šmeižtą – į teismą
Opozicijos lyderis V. Mazuronis, taip pat sulaukęs I. Degutienės kritikos dėl nereikalingo politikavimo bei raginimo nusišalinti, surado progą teismui apskųsti Seimo pirmininkės patarėją D. Stanciką.
Patarėjas, V. Mazuronio teigimu, vienoje televizijos laidoje jį apkaltino turėjus „Snoro“ akcijų. Dėl šmeižto „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narys kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti baudžiamąją bylą.
Prieš kelias savaites V. Mazuronis turėjo teisintis dėl jo mamos „Snore“ laikyto indėlio, kuriuo jis taip pat galėjo disponuoti.
Bijojo kracho
Prieš dvi savaites neeilinės Seimo sesijos metu valdantieji į dienos darbotvarkę nesutiko įtraukti klausimo dėl „Snoro“ laikinosios tyrimo komisijos. Tuomet tiek premjeras, tiek Seimo pirmininkė aiškino, jog komisija nebus efektyvi ir, kaip ir kiekviena buvusi, nesugebės atsakyti į šiuo metu keliamus klausimus.
I. Degutienė aiškino, jog Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas po „Snoro“ nacionalizavimo praeitų metų lapkričio mėnesį ragino neburti laikinosios tyrimo komisijos – esą tai tik pablogintų vykdomus procesus.
Seimo pirmininkė priminė situaciją Latvijoje po „Snorui“ priklausiusio „Krajbanka“ bankroto, kai visuomenę buvo bandoma išgąsdinti ir švedų banko „Swedbank“ nestabilia padėtimi. Reaguodami į pasirodžiusius gandus latviai puolė atsiiminėti indėlių. Tuomet V. Vasiliauskas laikinąją tyrimo komisiją prašė burti anksčiausiai pavasarį.
