Lietuvos ekonomika pernai buvo prisukta silpniau tik už Estiją ir Turkiją.
Lietuvos ekonomika pernai augo 5,8 proc., ir tai trečiasis rezultatas Europoje. Šiems metams prognozuojamą ekonomikos sulėtėjimą analitikai sieja ne tik su nežinia eksporto rinkose, bet ir smunkančiu vidaus vartojimu.
Pernykštis Lietuvos ekonomikos augimo rezultatas paaiškėjo Statistikos departamentui apskaičiavus paskutiniojo ketvirčio ūgtelėjimą, kuris siekė 4,3 proc.
Europos Komisijos statistikos biuro „Eurostat“ duomenimis, Lietuvos BVP augimas 2011 metais atsiliko tik nuo Estijos (8 proc.) bei Turkijos (7,5 proc.), ir gerokai lenkė Latviją, pasiekusią 4,5 proc.
„Paskelbtą BVP rezultatą galima interpretuoti kaip savotišką preliudiją į prasidedančius 2012 metus. SEB bankas prognozuoja, kad šiais metais šalies BVP išaugs 2,0 proc. Perėjus prie muzikos terminų, dabartinėmis aplinkybėmis itin sunku pasakyti, kaip tolygiai Lietuvos makroekonominis orkestras atliks keturių dalių (ketvirčių) 2012 metų koncertą – pernelyg daug neapibrėžtumo tvyro tiek viduje, tiek išorėje. Vis dėlto yra pagrindo manyti, kad šiuos metus baigsime aukštesne nata nei pradėsime“, – teigia SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda šio banko išplatintame pranešime.
Anksčiau SEB prognozavo 3,5 proc. augimą, tačiau šį skaičių vėliau sumažino – po to, kai pernai lapkričio pabaigoje tai padarė ir Finansų ministerija, dabar numatanti 2,5 proc. Lietuvos BVP augimą. Tokią pačią prognozę pateikia ir DNB bankas. Danske bankas numato 2,7 proc., o „Swedbank“ – 3,3 proc., kas prilygtų geriausiam rezultatui Europoje.
Eksportas išlieka svarbiausia
Pasak G.Nausėdos, priežasčių, dėl kurių 2012-aisiais augimą pasiekti bus sunkiau nei pernai, „reikia ieškoti vietos rinkoje“.
„Vartotojų nuotaika subjuro praėjusių metų pabaigoje daugiausia dėl prastėjančios šalies ekonominės padėties ir nedarbo lygio prognozės ateinančiais metais. Tačiau neskubėkime savęs laidoti. Lietuvos privalumas yra tas, kad ji daugiausia eksportuoja į euro zonos skolų krizės menkiau pažeistas šalis“, – svarsto analitikas.
N.Mačiulis: grynojo eksporto įtaka Lietuvos BVP bus neigiama ir šiemet, ir 2013 metais, kadangi importas auga sparčiau.
Pasak G. Nausėdos, iš pagrindinių Lietuvos užsienio prekybos partnerių penketuko – Rusijos, Vokietijos, Latvijos, Lenkijos, Estijos – 2012 m. nė viena nepatirs recesijos.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis prognozuoja, kad euro zona šiemet susitrauks 0,3 proc., tačiau taip pat pastebi, kad pagrindinės Lietuvos eksporto rinkos tebeaugs.
Analitiko teigimu, dėl to Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto augimas 2012 metais turėtų siekti 4 proc., o 2013 metais dar paspartėti iki 5 proc., tačiau grynojo eksporto įtaka Lietuvos BVP bus neigiama ir šiemet, ir 2013 metais, kadangi importas auga sparčiau.
Tuo metu G. Nausėda teigia, kad be svarbiausių eksporto partnerių BVP plėtros perspektyvų reikėtų analizuoti ir numatomus lito kurso pokyčius, infliacijos Lietuvoje ir atitinkamoje šalyje skirtumą.
„Iš šių trijų veiksnių sudaryto Lietuvos eksporto perspektyvų indekso pokytis palankiausias prekiaujant su Rusija – 6,4 proc. (prognozuojamas Rusijos ekonomikos kilimas ir didesnė nei Lietuvoje infliacija su kaupu kompensuos galimą rublio susilpnėjimą), o prasčiausias prekyboje su Lenkija – minus 3,1 proc. (nors Lenkijos BVP augs, tikimasi, jog litas dar labiau sustiprės zloto atžvilgiu)“, – banko pranešime cituojamas G. Nausėda.
Tuo metu „Danske“ banko analitikai tikisi, „kad euro zonos recesija bus trumpalaikė (techninė), ir jau antrąjį šių metų ketvirtį euro zonos ekonomikų tendencijose stebėsime kylančią kreivę“.
„Tikimės, kad santykinai gerai diversifikuota Lietuvos eksporto struktūra leis išvengti didesnių BVP nuostolių. Akivaizdu yra ir tai, kad, esant reikšmingiems neapibrėžtumams dėl Europos ir Rusijos ekonomikų raidos, išlieka didelė rizika, jog Lietuvos augimas gali sulėtėti ir labiau“, – teigiama „Danske“ vyresniosios analitikės Baltijos šalims Violetos Klyvienės parengtame pranešime.
Nedarbas mažėjo, kaip ir realus užmokestis
2011-aisiais nedarbas Lietuvoje palaipsniui mažėjo ištisus metus ir sudarė 15,4 proc. Tai 2,4 procentinio punkto mažiau nei 2010-aisiais. Tačiau ilgalaikio nedarbo lygis padidėjo 0,6 proc. punkto. Jaunimo iki 24 metų nedarbas siekia 10 proc., paskelbė Statistikos departamentas.
Pernai spalį ketvirtadalis dirbančiųjų Lietuvoje uždirbo iki 880 litų per mėnesį.
Departamento direktorės Vilijos Lapėnienės teigimu, darbo našumas 2011 m. ūgtelėjo beveik 6 proc. Ji svarsto, kad įtakos tam galėjo turėti noras išsaugoti darbo vietą.
Mėnesinis darbo užmokestis neišskaičiavus mokesčių 2011-aisiais išaugo 2,7 proc. arba 54 litais ir sudarė 2042 litus. Po mokesčių jis siekė 1592 litus ir padidėjo 2,5 proc. Tačiau dėl sparčiau augusių kainų, ką rodo 4,1 proc. padidėjęs vartotojų kainų indeksas, realus darbo užmokestis pernai sumažėjo 1,5 proc.
Statistikos departamentas skaičiuoja, kad pernai spalį ketvirtadalis dirbančiųjų Lietuvoje uždirbo iki 880 litų per mėnesį.
Produkcija vėl kaupiasi
„Kokia bus šalies ūkio sveikata artimiausiais mėnesiais, galima išskaityti iš gamybos pajėgumų panaudojimo ir produkcijos atsargų lygio rodiklių“, – teigia SEB analitikas G. Nausėda.
Pasak jo, pastaruoju metu „ženkliai išaugusios“ produkcijos atsargos atspindi besikaupiančias įmonių problemas.
„Apklaustųjų pramonės įmonių vadovų nuomone, produkcijos atsargų sandėlyje situacija dabar yra panaši kaip ir antrąjį 2008 m. pusmetį, t.y. prieš pat „Lehman Brothers“ žlugimą. Tiesa, tuomet produkcijos sankaupos augo toliau ir 2009 m. pradžioje pasiekė rekordinį lygį. Kadangi toliau gaminti „sandėliui“ buvo neprotinga, gamybos pajėgumų panaudojimas 2008-2009 m. žiemą smuktelėjo nuo daugiau kaip 70 proc. iki 60 proc. Šiuo metu gamybos pajėgumai panaudojami maždaug 70 proc. – patenkinamas lygis, kuris gali sumažėti, tačiau ne taip dramatiškai kaip prieš keletą metų“, – teigia G. Nausėda.
