Po optimistinių pokalbių Davose pirmadienį ES lyderiai tariasi Briuselyje.
ES lyderiai pirmadienį Briuselyje renkasi į neformalų susitikimą, kur tikimasi sudėlioti taškus ant „i“ ES fiskalinės drausmės susitarime. Pasaulis tikisi, kad pažadai bus tesėti – juolab kad euro zonos ministrai Davose įtikinamai kalbėjo apie pažangą įveikiant krizę, rašo „Verslo žinios“.
ES Vadovų Tarybos pirmadienio darbotvarkėje – ES fiskalinis susitarimas, euro zonos ir visos ES valdymo bei institucinės struktūros pertvarka, ES gelbėjimo fondų stiprinimas bei ekonomikos skatinimas ir darbo vietų kūrimas. Kad pastaroji problema sparčiai didėja, parodė vėliausi Ispanijos rodikliai – paaiškėjo, kad nedarbas šioje šalyje pasiekė beveik 23 proc.
Visa tai buvo aptariama ir Davose. Penktadienį surengtoje sesijoje „Euro zonos ateitis“ trys euro zonos finansų ministrai ir Europos Komisijos pinigų reikalų komisaras Olli Rehnas nustebino Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) dalyvius netikėtu optimizmu. Vienas svarbiausių dalykų – derybos su investuotojais dėl Graikijos skolų nurašymo – turėjo būti baigtos iki šiandieninės ES Vadovų Tarybos pradžios, teigė O. Renas.
Daugeliu euro zonai skaudžių klausimų pareigūnai laikėsi bendros pozicijos, bet Davose neišvengta ir šiokios tokios įtampos bei apsišaudymo kandžiomis replikomis. Prancūzijos ir Vokietijos finansų ministrai išsidavė ne visiškai sutariantys dėl Europos gelbėjimo fondų – laikinojo Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) ir nuolatinio Europos stabilumo mechanizmo (ESM) – dydžio.
Anot komisaro O. Rehno, galutinis sprendimas dėl ES gelbėjimo mechanizmų dar nėra priimtas, tai ir esąs vienas šiandieninio viršūnių susitikimo darbotvarkės klausimų. Jau sutarta, kad EFSF skolinimo pajėgumas turi siekti 500 mlrd. eurų, o ESM turi startuoti liepą.
Vokietijos finansų ministras Davose griežtai atsiliepė į investuotojo ir filantropo George‘o Soroso kritiką, kad Vokietija, versdama euro zonos partneres veržtis diržus, stabdo ekonomikos augimą, skatina defliaciją ir karpo įmonių pelningumą. Anot G. Soroso, galima pasekmė – prarastas ištisas dešimtmetis. „Nesutinku su p. Sorosu. Augimo negalima pasiekti vien leidžiant valstybės pinigus ir didinant deficitą. Reikia ne vien mažinti deficitą, bet ir vykdyti struktūrines reformas, – sakė W. Schauble. – Mažinti deficitą – tai nereiškia, kad braukiami visi skaičiai iš eilės. Reikia investuoti į ateitį“.
Panašu, kad euro zona tolesnei ateičiai atideda euroobligacijų klausimą. Tiek Prancūzijos finansų ministras Francois Baroin, tiek jo kolega iš Vokietijos Wolfgangas Schauble patikino, kad tai nėra gera išeitis mėginant įveikti krizę. Pasak Vokietijos finansų ministro, euroobligacijos šiuo metu tik skatintų valstybes dar labiau prasiskolinti, ir tai būtų daroma kitų valstybių sąskaita. Tačiau vadovai neatmetė, kad stabilizavus padėtį euro zonoje prie euroobligacijų klausimo bus grįžtama.
