Viešbučio „The Exchange" vestibiulis.
Pavargusiems nuo vienodo viešbučių interjero – naujiena Amsterdame. Čia gruodį duris atvėrė viešbutis „The Exchange”, svečiams siūlantis daugiau kaip šešiasdešimt unikalaus interjero kambarių.
„The Exchange” – išskirtinis viešbutis, kurio interjero dizainas buvo patikėtas Amsterdamo Mados universiteto studentams bei dizaineriams. Visi šešiasdešimt du viešbutyje esantys kambariai – išskirtiniai, mat kūrėjams buvo duota užduotis kiekvieną tuščią sieną savo nuožiūra „aprengti kaip podiumo modelį”. Taigi aštuoni jaunieji dizaineriai, atrinkti kurti „The Exchange” interjerą, pasistengė kambarius įrengti kuo neįprasčiau ir akivaizdžiai suteikė laisvę fantazijai.
Studentai įvardijo įvairiausius įkvėpimo šaltinius: brolių Grimų pasakas, teatrą, istorinius personažus, Amsterdamo gatves, modernią kultūrą bei įžymybes. Tad nekeista čia rasti Marijos Antuanetės kambarį, kuriame miegoti tektų apsiklojus sijonu, lovą – krinolino narvą, įkvėptą viduramžių apatinių, ir baltomis drobėmis dengtas sienas, vaizduojančias dėvimų marškinėlių raukšles. Į keisčiausiųjų sąrašą taip pat greičiausiai būtų galima įrašyti kaspinų kambarį bei miegamuosius vaizdingais pavadinimais „Nauji karaliaus drabužiai”, „Iš Amsterdamo su meile”, „Vyrų kambarys”.
„Manrėjaus akys", Arjan Benning. (Viešbučio nuotr.)
Lankytojai, rinkdamiesi kambarį, gali atsižvelgti ne tik į savo stilių, bet taipogi ir į biudžetą. Viešbučio įkūrėjai, norėdami „The Exchange” atverti plačiai visuomenės daliai, nusprendė lankytojams pasiūlyti kambarius, įvertintus nuo vienos iki penkių žvaigždučių. Gera žinia ta, jog kaina priklauso tik nuo siūlomo vaizdo bei kambario dydžio, todėl net ir pigiausią variantą pasirinkusieji nebus nuskriausti interjero atžvilgiu.
„The Exchange” įsikūręs trijuose pastatuose istoriniame Amsterdamo centre, judrioje Damstar gatvėje.
Viešbučio apylinkės – tokios pat įkvepiančios ir įvairios, kaip ir jo vidus. Stovintis turistų parduotuvėlių, kavinių ir Raudonųjų žibintų kvartalo apsuptyje, septyniolikto amžiaus pastatas yra priešais vieną ryškiausių Olandijos sostinės architektūros paminklų – Amsterdamo akcijų biržą (Amsterdam Stock Exchange). Žymus statinys, projektuotas devynioliktojo amžiaus pabaigoje, dabar dažnai vadinamas moderniosios architektūros viršūne, nuo jo taip pat kilo ir viešbučio bei jo patalpose veikiančio restorano („Stock”) pavadinimai.
Viešbučio sumanytojai – dizaineriai Otto Nanas ir Suzanne Oxenaar. Šie kūrėjai pasauliui 2004-aisiais pristatė „The Lloyd Amsterdam”, žadėjusį įnešti mados pojūtį į viešbučių verslą ir savo pažadą pateisinusį su kaupu – viešbutis akimirksniu tapo menininkų, muzikos atlikėjų bei dizainerių traukos centru. Prieš kelerius metus bendradarbiaudami su Japonijos dizaineriais, jie taip pat buvo pagrindiniai „Llove” viešbučio iniciatoriai Tokijuje. Vos mėnesį veikęs bei prieštaringai vertintas „Llove” lankytojus viliojo neįprastu dizainu, drąsiais sprendimais ir variacijomis meilės tema. Na, o naujausiu savo darbu kūrėjai sako norėję sujungti madą ir architektūrą, o ar jiems pavyko – spręsti viešbučio svečiams.
Šis projektas – dalis kur kas didesnio judėjimo, kurį būtų galima pavadinti „kūrybiniu renesansu”, apėmusiu Amsterdamo gatves. Pastaraisiais metais valdžia kartu su vietos gyventojais ėmėsi keisti vieno seniausių sostinės rajonų atmosferą. Nuo seno pagarsėjusi kaip vieta, kur renkasi ieškantieji sekso, narkotikų ir rokenrolo, senoji Damstar gatvė šiomis dienomis dažnai vadinama „raudonuoju Amsterdamo kilimu”, mat čia įsikūrė daug mados industrijos atstovų. Daug buvusių viešnamių bei prostitučių vitrinų dabar atspindi naująjį Amsterdamo identitetą – pro raudonaisiais šviestuvais nepadabintus langus į savo dirbtuves žvilgtelėti kviečia jauni mados dizaineriai, fotografai, architektai.
