Per praėjusių metų vasarį kilusį žemės drebėjimą buvo sugriauta ir didžioji Kraistčerčo katedra.
Praėjusių metų pradžioje Naujosios Zelandijos Kraistčerčo miestą sukrėtė galingas žemės drebėjimas. Nors po įvykio netruko prabėgti nė metų, tačiau gyventojai į ateitį žvelgia ambicingai ir žada tapti dar patrauklesniu miestu, nei buvo iki tragedijos.
Nuo 2011 m. vasario 22-osios, kai Kraistčerčą supurtė stiprus žemės drebėjimas, Naujosios Zelandijos seismologai suskaičiavo daugiau kaip 8000 švelnesnių ar stipresnių požeminių smūgių, kurie buvo juntami Kraistčerčo mieste.
Laimė, nė vieni jų nebuvo tokie stiprūs ir neturėjo tokių skaudžių padarinių, kaip tragedija vasarį. Tuomet žuvo net 181 žmogus, daugiau nei 100 tūkstančių namų buvo apgriauti ar visiškai suniokoti, buvo suniokotos ir abi didžiosios miesto bažnyčios, nebeveikė dauguma parduotuvių ir biurų. „Miestas atrodė kaip po oro atakos“, – Welt.de pasakojo Kraistčerčo gyventojas Tracey Chambersas.
1856-aisiais įkurtame mieste nelaimės padariniai skaudžiai jaučiami iki šiol: miesto gatvės tebėra pilnos sugriautų pastatų griuvėsių. Tačiau miesto gyventojai tikisi geriausio. „Kraistčerčas tikrai bus atstatytas“, – pareiškė susisiekimo ministras Gerry Brownlee.
Kraistčerčo gyventojų ramybę žemės drebėjimai drumsčia nuolat, tačiau palikti miesto jie neskuba.
Iš kone 350 tūkstančių Kraistčerčo gyventojų po didžiojo žemės drebėjimo miestą paliko apie 70 tūkstančių žmonių. Dauguma jų, netekusių savo pastogės, apsistojo pas draugus ar giminaičius kituose Naujosios Zelandijos miestuose. Likusieji tebegyvena nuolat žemės drebėjimų purtomame mieste ir daro viską, kad jį būtų galima atkurti.
„Tranzitine“ vadinamojoje miesto dalyje dalis gyventojų įsikūrė jūriniuose konteineriuose, kurių čia apstu. Civilinės apsaugos ministerija šioje miesto vietovėje konteinerius sustatė iškart po 2011 m. vasarį vykusio žemės drebėjimo.
Nors metalo konteineriuose žiemą gyventojams nebuvo šilta, žemės drebėjimų atveju tai – vieni saugiausių pastatų. Dabar jūriniuose konteineriuose ne tik apsistoję žmonės: čia įrengti biurai bei parduotuvės, pavyzdžiui, net technologijų milžinas „Apple“ savo „iPad“ siūlo iš būtent jūriniame konteineryje įkurtos parduotuvės.
Tuo tarpu sugriautose Kraistčerčo vietose be perstojo burzgia statybinė technika. „Atstatytas miestas bus saugesnis, tvaresnis ir žalesnis“, – pareiškė miesto meras Bobas Parkeris. Jo teigimu, šiandien griuvėsių aikštele paverstas miestas gana netolimoje ateityje taps vieta, į kurią žvelgs ir žavėsis visas pasaulis.
Ekonomistas Edwardas Glaeseris atliko galimybių studiją, kurioje jis būsimą Kraisčerčą prilygina tokiems miestams kaip Honkongas, Londonas, Kairas, Niujorkas, Singapūras ir Vankuveris. Pasak E. Glaeserio, būtent šie miestai XXI amžiuje bus įtakingiausi.
„Atstatyti Kraistčerčą yra unikali galimybė iš naujo pagalvoti apie urbanistines formas“, – teigė E. Glaeseris. Jam pritaria ir vienas garsiausių pasaulio architektų – britas Normanas Fosteris. Pasak jo, būtent dabar Kraistčerčas turi progą nusipiešti naują savo veidą. „Po 50 metų žmonės žvelgs į šį miestą ir sakys, kad katastrofa čia buvo išnaudota kaip galimybė“, – pareiškė N. Fosteris.
Architektų susidomėjimas tragediją išgyvenusiu miestu jau viršijo lūkesčius. Per mažiau nei metus Kraistčerčo atstatymo komitetas sulaukė daugiau kaip 100 tūkstančių architektūrinių pasiūlymų. Architektai, inžinieriai ir civilinės saugos specialistai kartu išplėtojo būsimo Kraistčerčo viziją: tai bus ekologijos principais paremtas miestas, tapsiantis tikru XXI a. kelrodžiu kitiems miestams.
Būtent dėl saugumo reikalavimų namai bus statomi išlaikant tarp jų saugų atstumą, be to, nebus galima statyti aukštesnių nei septynaukščiai pastatų. Ant stogų bei fasadų bus įmontuotos fotovoltinės sistemos, parkuose bei miesto pakraščiuose bus įrengtos vėjo jėgainės, kurios, skaičiuojama, elektra aprūpins visus miesto gyventojus.
Visiems šiems ambicingiems planams įgyvendinti prireiks milžiniškų sumų. Vien griuvėsiams pašalinti šalies vyriausybė skyrė 1,2 milijardo eurų. Be to, Kraistčerčo verslininkams suteikta daugybė beprocentinių paskolų, siekiant paskatinti smulkiojo verslo atsigavimą.
