Dauguma šalių įstatymais riboja vardų ir pavardžių parinkimą.
Vyriausybės mato pagrindą reguliuoti vaikų vardus.
Lucifer, V8, Anal, Christ – tai keli iš naujagimių vardų, kuriuos atmetė Naujosios Zelandijos vidaus reikalų departamentas, neseniai paskelbęs išsamų sąrašą su vardais, kurių naudoti per pastaruosius 10 metų neleido metrikacijos skyriai. „Nors nė vienas vardas neuždraudžiamas iškart, – pasakoja generalinio registratoriaus pavaduotojas Rossas McPhersonas, – buvo prašymų registruoti net ne žodžius.“ Tarp nusivylusių tėvų buvo atžalas panorusių pavadinti skaičiais (89), raidėmis (J, I, T) ir skyrybos ženklais (*).
Nedaug sprendimų yra labiau asmeniški nei vardo parinkimas palikuoniui. Tačiau tiek vardų, tiek pavardžių parinkimą reguliuojantys įstatymai paplitę visame pasaulyje. Danija tikisi, kad naujagimių tėvai rinksis iš priimtinų vardų registro, o Portugalija pateikia uždraustų ir aprobuotų vardų sąrašą. Esant neįprastam vardui, Islandijoje sprendimą privalo priimti kalbos specialistų komitetas. Vokietijoje metrikacijos skyriai draudžia naudoti daugumą daiktavardžių ir vietovardžių, taip pat nepalankiai vertina aiškiai lyties nenurodančius vardus (kaip apmaudu, Kim). Ekspertai iš vienos vokiečių kalbos draugijos suglumusiems tėvams konsultuoti įsteigė pagalbos liniją (mokamą).
Vyriausybės tvirtina, kad tokios taisyklės vaikus apsaugo nuo absurdiškų vardų (Sinbin), dėl kurių jiems vėliau gyvenime gali kilti problemų. Taip pat siekiama neleisti rinktis vardų, kurie galėtų įžeisti kitus (Jesuswept). Net kai metrikacijos skyriai neturi galios uždrausti, nerimą keliančius atvejus galima perduoti teisėjams arba vaiko teisių apsaugos įstaigoms. 2009 m. viena pora iš Naujojo Džersio prarado berniuko, kurį jie pavadino Adolfu Hitleriu, globos teises.
Mažiau kilnūs interesai irgi svarbūs. Aukštus titulus pamėgdžiojantys vardai Naujojoje Zelandijoje tebėra atmetami dažniausiai. Metrikacijos skyriai dažnai suerzina išradingus tėvus, kurie savo naujagimiams bando duoti Justice (Teisingumas), King (Karalius), Prince (Princas), Baron (Baronas) ir Duke (Kunigaikštis) vardus. Pasak Staffano Nyströmo iš Upsalos universiteto, Švedijoje griežtais įstatymais kadaise siekta neleisti kurti pavardžių, kurios pamėgdžioja jau esamas. Ten prašymus pakeisti pavardę iki šiol turi patikrinti patentų biuras. Patriarchatas tebėra įsišaknijęs tokiose šalyse kaip Italija, kuri atsisako ištekėjusioms moterims leisti vaikams perduoti savo mergautines pavardes net ir dvigubose pavardėse.
Ilgainiui taisyklės sušvelnėjo. Prancūzija 1993 m. atsisakė priimtinų vardų sąrašo, pilno šventųjų. Po poros metų Islandija liovėsi reikalavusi iš imigrantų imti naudoti vietinius vardus. Naujieji suvaržymai technologiniai, o ne biurokratiniai. Dėl ilgų vardų vyriausybės duomenų bazėms gali kilti bėdų: Naujoji Zelandija visiems vardams skiria 100 ženklų, Masačusetso valstija taiko 40 ženklų limitą kiekvienam. Kinams ypač sunku: jų kalboje dešimtys tūkstančių hieroglifų, bet jeigu varde naudojami archajiški arba reti hieroglifai, su kompiuteriais gali kilti problemų. Japonijoje į paslaptingumą linkę tėvai patiria panašių sunkumų. Didžiuma šalių draudžia vardus, užrašytus naudojant užsienio raidynus, ir gali riboti užsienietiškų diakritinių ženklų vartojimą; tai aštrina kivirčą tarp Lietuvos ir Lenkijos. Carltonas Larsonas iš Kalifornijos universiteto pažymi, kad jo valstijos metrikacijos skyriai, kad ir kaip keista, draudžia visokius taškelius ir išraitymus. Tad daugiausia ispaniškai kalbančių gyventojų turinčioje JAV valstijoje neįmanoma berniukui duoti vardo José.
Vis dėlto JAV ir Didžiojoje Britanijoje vardų suteikimo įstatymai – tolerantiškiausi: leidžiama viskas, ką galima užrašyti standartinėmis raidėmis (kad ir kaip ekscentriškai). Išsiskirti trokštančios garsenybės iš to išspaudžia viską, ką gali, pavyzdžiui, Moon Unit (Frankas Zappa), Apple (Gwyneth Paltrow) ir Pilot Inspektor (aktorius Jasonas Lee). Net puritoniškiausiems amerikiečiams neatrodo keista iš pavardės pasidaryti vardą. Juodaodžiai tėvai tarp pramaniausių: du ekonomistai, Rolandas Fryeris ir Stevenas Levittas, atliko tyrimą ir nustatė, kad Kalifornijoje beveik 30 proc. juodaodžių mergaičių XX a. paskutiniame dešimtmetyje gavo vardą, kokio neturėjo nė vienas kitas tais pačiais metais valstijoje gimęs kūdikis. 1954 m. viena naujagimė (vėliau tapusi valstybės sekretore) gavo unikalų Condoleezzos vardą, nes jis skambėjo kaip muzikinė notacija, nurodanti groti „meiliai, saldžiai“.
Ar tokie sprendimai ką nors reiškia, kitas klausimas. 2002 m. atliktas tyrimas rodo, kad asmenys gali nesąmoningai jausti savo vardo įtaką. Neproporcingai daug mergaičių vardu Georgia gyvena to paties vardo JAV valstijoje, o berniukai vardu Dennisas gali dažniau rinktis dantisto profesiją nei berniukai vardu Walteris (George’ai, regis, linkę į geologiją). Mokslininkams, kurių pavardės prasideda raide iš abėcėlės pradžios, didesnė tikimybė universitete gauti gerą darbą (mokslinių darbų autoriai vardijami pagal abėcėlę). Panašus poveikis pastebimas, kai rinkimų biuleteniuose tuo pačiu principu vardijami politikai.
Tačiau norisi kažką keisti. Didžiosios Britanijos kancleris gimė kaip Gideonas Osborne’as, o sulaukęs 13 tapo George’u. Teisinių paslaugų įmonė „UK Deed Poll Service“ vardus pasikeisti 2011 m. padėjo 60 tūkst. britų (procedūra kainuoja nuo 120 litų); prieš dešimtmetį norinčių buvo tik 5 tūkst. JAV teismai informuoja apie panašias tendencijas. Kai kurie iš pareiškėjų galbūt nori išsigelbėti nuo tėvų entuziazmo. Kiti galbūt apgailestauja negavę įsimintinesnio vardo.
