„Švarus“ taškas?
Lažybų rinkos plėtros Lietuvoje nepristabdė net ekonomikos nuosmukis, o nesąžiningos lažybos vilioja ne tik autsaiderius, bet ir žvaigždes.
Vienas metimu kabliu garsėjantis krepšininkas buvo kone pirmasis, kuris maždaug prieš dešimtmetį lažinosi dėl to, kiek taškų įmes per rungtynes. Vieną baudą pataikė, kitą sąmoningai prametė ir pasiprašė keitimo. Taip vienas rungtynes atsimena su lažybomis susijęs IQ pašnekovas.
Kabliu garsėjantis krepšininkas neseniai žaidė ir Palangos „Naglio“ komandoje, kurios trys žaidėjai pernai pričiupti dėl to, kad statė už savo klubo pralaimėjimą „Žalgiriui“ dideliu skirtumu. Statė neapdairiai – į lažybų punktus ėjo patys, buvo užfiksuoti stebėjimo kamerų ir remiantis šia medžiaga vėliau įrodytas nesąžiningas jų elgesys. Lietuvos krepšinio lyga (LKL) skyrė žaidėjams bausmes, LKF patvirtino etikos ir drausmės kodeksą, draudžiantį bet kokias žaidėjų, trenerių, komandų administracijų lažybas ar susitarimus. Tačiau situacija iš esmės nepasikeitė. „Tai tęsiasi. „Naglio“ istorija neatgrasė žaidėjų elgtis nesąžiningai“, – sako lažybų bendrovės „TonyBet“ vykdomasis direktorius Vytautas Kačerauskas.
189 – tiek lažybų punktų veikia Lietuvoje. 2007-aisiais jų buvo 116.
Jei lažybų bendrovės panaikintų galimybę statyti už pavienių žaidėjų pasirodymą, būtų išvengta tokio tiesmukai nesąžiningo žaidėjų elgesio. Tačiau lažybų rengėjai suinteresuoti statymo galimybių įvairove. Ji patraukli ir klientams – teisingo spėjimo atveju laimėjimo koeficientai sudauginami.
„Jei nebūtų galimybės lažintis, ar įmes A. Jomantas du taškus, ar neįmes, nebūtų ir sportininkų piktnaudžiavimo“, – gruodį „Transparency International“ Vilniuje surengtoje diskusijoje apie nesąžiningas lažybas teigė Vilniaus „Sakalų“ klubo vadovas Linas Kvedaravičius. „TonyBet“ direktorius V. Kačerauskas jam atkirto, kad žaidėjus sukčiauti skatina klubai, nesugebantys sumokėti uždirbtų atlyginimų.
Vis dėlto skurdas ar galimybė prisidurti prie neva kuklaus atlyginimo – silpnas lažybininkų argumentas, nes į korumpuotas lažybas ar susitarimus įtraukiami ir šimtus tūkstančių eurų uždirbantys aukščiausio lygio žaidėjai ir teisėjai, ir ištisos rinktinės bei aukščiausi tarptautinių federacijų pareigūnai.
Tiesa, Lietuvoje sunki finansinė sporto klubų padėtis kartais lemia kraštutinumus. L. Kvedaravičius vieša paslaptimi vadina „Alytaus“ krepšinio klubo atvejį, kai administracija, neišgalėjusi mokėti atlyginimų, neva krepšininkams leido verstis kaip išmano. Tuomet prasidėjo „Alytaus“ klubo pralaimėjimų dideliu rezultatu serija. V. Kačerauskas priduria, kad būtent po jos 2010 m. visa LKL buvo pašalinta iš tarptautinės lažybų bendrovės „Pinnaclesports“ statymų pasiūlos.
Atsakomybė – kaip karšta bulvė
Generalinės prokuratūros prokuroras ir sporto entuziastas Kęstutis Vagneris teigia, kad verslo ir sporto organizacijoms reikalingas bendradarbiavimo susitarimas, kurio pagrindu būtų galima užsiimti prevencija ir aiškiai spręsti įtartinas situacijas.
LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas IQ užtikrintai teigė, kad jau šiais metais gali būti sukurta asociacija, kurioje dalyvautų lažybų bendrovės ir sporto organizacijos.
Tačiau bendradarbiavimas tarp sporto organizacijų ir lažybų bendrovių problemiškas: jei lažybininkai pastebi įtartinus statymus ir bando apie tai informuoti lygas prieš rungtynes, jie kaltinami dėl sąmyšio kėlimo, o jei pretenzijos keliamos po rungtynių, įtariami vengimu vykdyti įsipareigojimus klientams.
Tai liudija LKL reakcija į antros pagal dydį lažybų bendrovės „Orakulas“ pretenzijas. 2011-ųjų balandį bendrovė pareiškė turinti pagrįstų įtarimų dėl nesąžiningų susitarimų ne tik „Naglio“ ir „Žalgirio“ mače, bet ir tuo pačiu metu vykstančiose „Nevėžio“ ir „Rūdupio“ rungtynėse. Sustabdytas laimėjimų išmokėjimas abiejuose šiuose mačuose.
„Manau, čia prasideda lažybų bendrovių interesai. Galbūt jos pačios susiduria su sunkumais išmokant laimėjimus. Tegu lažybų bendrovės padeda ant salo įrodymus“, – tuomet sakė LKL generalinis direktorius Linas Gilys.
Antanas Guoga, bendrovės „TonyBet“ savininkas, pernai tapęs LKF viceprezidentu, pripažįsta bejėgiškumą: „Bendrovės mato srautą, turi įrankių rizikai mažinti, tačiau net ir turėdamos įtarimų ne visada gali įrodyti nesąžiningų lažybų faktą.“
Nepamokė
Pernai LKL tris „Naglio“ žaidėjus įpareigojo sumokėti po 3 000 litų baudas ir lygtinai skyrė dvejų metų diskvalifikaciją. Toks LKL sprendimas priimtas ad hoc, nes specifiškai įvardyto draudimo dalyvauti lažybose ir atsakomybės iki tol paprasčiausiai nebuvo. Kai kurių IQ pašnekovų manymu, už tokį prasižengimą Palangos krepšininkams neabejotinai turėjo būti skirta reali diskvalifikacija, tačiau LKL prieš artėjantį Europos krepšinio čempionatą Lietuvoje stengėsi viską išspręsti kuo tyliau.
Teisėsauga 2011-ųjų balandį gerai žinojo „Naglio“ situaciją, tačiau veiksmų nesiėmė. Generalinė prokuratūra teisinosi, kad nesulaukė nukentėjusiosios pusės, tai yra lažybininkų skundo. IQ išgirdo neoficialią susijusių asmenų versiją, kad verslininkai nesikreipė į teisėsaugą, nes irgi nenorėjo kelti skandalo. Jiems tai neva būtų kainavę gerus santykius su krepšinio organizacijomis.
Antra, kaip teigė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Irmantas Mikelionis, vien tai, kad krepšininkai dalyvavo lažybose dėl rungtynių, kuriose patys žaidė, nereiškia, kad padarytas nusikaltimas.
„Norint taikyti baudžiamąją atsakomybę už sukčiavimą reikėtų įrodyti, kad sportininkas ar komanda tyčia sužaidė vienaip arba kitaip“, – IQ komentavo advokatų kontoros LAWIN advokato padėjėjas ir teisės doktorantas Vilniaus universitete Julius Zaleskis. Jis konsultavo LKL sprendžiant dėl „Naglio“ susidariusią situaciją. Pasak teisininko, įrodyti, kad krepšininkas tyčia pelnė vos 2 taškus arba komanda tyčia pralaimėjo 31 taško skirtumu, būtų sudėtinga, ypač atsižvelgiant į tai, kad visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.
Bent vienas žmogus mėgino tirti Lietuvoje iki šiol moksliškai nenagrinėtą korupcijos sporte ir sporto lažybų problemą. Salomėja Zaksaitė, Teisės instituto tyrėja, pabrėžia, kad siekiant išsiaiškinti tikrąjį problemos paplitimą ir pobūdį būtina, jog sporto organizacijos geranoriškai padėtų suinteresuotiems mokslininkams atlikti reprezentatyvius tyrimus, neužsidarytų savo kiaute.
Pasak S. Zaksaitės, anksčiau ir Europoje sportas buvo suvokiamas kaip santykinai autonomiška sritis, kuriai pakanka savireguliacijos. Tačiau šio uždaro pasaulio atsivėrimas vyksta būtent pastaraisiais metais. Štai Čekijoje 2007-aisiais Aukščiausiasis teismas pripažino sportą viešojo intereso sritimi, o postūmį teisėsaugos rūpinimuisi sportu davė 2005 m. Vokietijoje kilęs didelis Bundeslygos skandalas, žinomas Hoyzerio bylos pavadinimu: futbolo varžybų teisėjas Robertas Hoyzeris dėl poveikio varžybų rezultatams buvo nuteistas pustrečių metų kalėjimo už sukčiavimą. Bausmių sulaukė ir grupė jo bendrininkų. Nuo to laiko kas metus ar porą kurioje nors Europos šalyje plyksteli sporto korupcijos bylos, kurių pastaroji – 2011-ųjų pabaigoje Italijoje.
Azijos sukčiai ateina
Bestselerio „Parduotos rungtynės“ („The Fix“) autorius Declanas Hillas įspėja apie korumpuotų Azijos lažybų kontorų invaziją. Kanadoje gyvenantis žurnalistas D. Hillas „Parduotas rungtynes“ parašė savo daktaro disertacijos Oksfordo universitete pagrindu.
Vilniuje surengtoje diskusijoje per „Skype“ kalbėdamas autorius įspėjo, kad korumpuotas Azijos lažybų verslas nualino skandalais daugybę Rytų šalių lygų ir pakirto pasitikėjimą sportu, todėl pastaruosius penkerius metus ieško galimybių Europoje. Taip pat ir Lietuvoje.
