Lietuvos gyventojams jau kelerius metus kalama į galvą – dideles šilumos sąskaitas gali sumažinti biokuras ir renovacija. Pastaroji stringa, o populiarėjantis pigus vietinis kuras stiprina monopoliją šilumos ūkyje.
Atsakymą, kodėl skirtinguose Lietuvos miestuose šilumos kainos skiriasi beveik dukart, šilumininkai ir energetikos ekspertai primygtinai siūlo sieti su deginamo kuro rūšimi.
Biokuras. Kad šis ekologiškas, atsinaujinantis ir pigus energijos šaltinis visą Lietuvą gali išgelbėti iš šiurpių šilumos sąskaitų spąstų, nebe pirmus metus iki užkimimo kartoja patys šilumos tiekėjai. Argumentai geležiniai: biokuro kaina šiuo metu – 750 litų už toną naftos ekvivalento (tne), o importuojamos gamtinės dujos kainuoja apie 1800 Lt/tne. Štai kodėl Molėtai, Ignalina, Širvintos, Šilalė, kurių gyventojai šildomi deginant beveik vien tik biokurą, moka apie 21 ct/kWh, o apie 75 proc. šalies įmonių šilumą gamina kūrendamos dujas ir jų vartotojai moka daugiau kaip 30 ct/kWh. Šilumos tiekėjų asociacija remiasi mokslininkų pateiktomis prognozėmis, kad 2020 m. iš biokuro pagaminta šiluma kainuos 25 ct/kWh, o deginant rusiškas dujas – apie 50 ct/kWh.
Tikslus šilumos ūkyje naudoti kuo daugiau biokuro išsikėlė ir Energetikos ministerija, ir savivaldybės. Vilniaus valdžia jau džiūgauja „Dalkios“ planais statyti biokuro jėgainę.
„Mes, vilniečiai, už 450 mln. litų perkame dujų šildymui, tad iš jų 300 mln. litų atitektų vietos miškų augintojams“, – sakė sostinės vicemeras Romas Adomavičius.Skamba patraukliai. Tačiau tikėtina, kad didžioji 300 mln. litų dalis atiteks tiems patiems šilumininkams.
Monopolijos virusas
Biokuras iš tiesų yra pigiausia kuro rūšis, nors kaskart pabrangus dujoms į viršų šoka ir medienos bei jos atliekų įkainiai. Taigi nereikėtų tikėtis, kad biokuras garantuos pigų šildymą didmiesčiuose, nes ši rinka, regis, jau yra užkrėsta tuo pačiu monopolijos virusu, kaip ir beveik visas šilumos sektorius.
Ekspertai dar prieš porą metų ėmė kalbėti apie pavojingai didėjančią koncentraciją biokuro rinkoje. Nors joje veikia apie 100 ūkio subjektų, 2009–2010 m. 46 proc. viso biokuro (skiedros, pjuvenos, malkinė mediena, biokuro mišinys, medžio drožlės ir granulės) šilumos tiekėjai įsigijo iš vienos bendrovės – „Bionovus“. Kitų dviejų didesnių biokuro tiekėjų užimama rinkos dalis neviršijo nė 7 proc.
Pagal Konkurencijos įstatymą, jeigu vieno ūkio subjekto rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 40 proc., laikoma, kad jis užima dominuojančią padėtį. Taigi esama prielaidų, kad rinkos lyderis „Bionovus“ galėtų būti pripažintas užimantis dominuojančią padėtį biokuro rinkoje ir diktuojantis šio kuro kainas. Minėtu laikotarpiu „Bionovus“ biokurą tiekė tik trims šilumos tiekimo įmonėms: „Vilniaus energijai“, „Litesko“, Mažeikių šilumos tinklams. Pastaroji iš „Bionovus“ įsigydavo tik nedidelę kuro dalį.
Sostinę šildanti „Vilniaus energija“ ir 8 filialus Lietuvos miestuose (Biržuose, Druskininkuose, Kazlų Rūdoje, Kelmėje, Marijampolėje, Palangoje, Telšiuose ir Vilkaviškyje) turinti „Litesko“ biokurą pirko bene brangiausiai Lietuvoje. Štai 2010 m. pradžioje „Bionovus“ biokurą pardavinėjo maždaug po 690 Lt/tne, kai tuo pačiu metu kitų tiekėjų produkcija buvo įvertinta po 350–500 Lt/tne.
Žinant, kad „Litesko“ ir „Vilniaus energija“ priklauso tai pačiai energetikos grupei „Dalkia International“, o jų valdyme dalyvauja tie patys asmenys, kaip ir „Bionovus“, atrodytų keista, kam saviems taip aukštai užkelti kainą? Atsakymą būtų galima rasti žvilgtelėjus ir į šilumininkų virtuvę. Kadangi šilumos tiekėjų pelnas ribojamas įstatymų, kilstelėjus biokuro įkainius, pelnas nesunkiai surenkamas biokuro tiekimo grandinėje. Taigi tiek „Vilniaus energijai“, tiek „Litesko“ labiau apsimoka kūrenti ne brangias rusiškas dujas, o iš savų perkamą biokurą – pigesnį nei dujos, bet brangesnį nei vidutinė rinkos kaina.
Taip galėtų pasitvirtinti abejonės, kad „Litesko“ ir „Vilniaus energija“, ko gero, neturi paskatų ieškoti šilumos gamybai pigesnio kuro. Naudojant brangesnę žaliavą, gaunama didesnė šilumos kaina, daugiau pelno lieka biokuro tiekėjams. Nuogąstavimų, kad taip galimai pažeidžiami šilumos energijos vartotojų interesai, kilo Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (VKEKK).
Informacija pasinaudos ateityje
Žinoma, bendrovės užimama rinkos dalis nėra vienintelis ir neginčijamas jo dominavimo kriterijus, todėl reikia atsižvelgti ir kitus veiksnius, kurie leistų nustatyti „Bionovus“ daromą įtaką rinkoje.
VKEKK buvo prašiusi Konkurencijos tarybos įvertinti, ar tarpusavyje susijusios „Bionovus“, „Litesko“ ir „Vilniaus energija“ nepiktnaudžiauja dominuojančia padėtimi. Tačiau konkurencijos sargai nematė reikalo pradėti išsamaus tyrimo.
„Konkurencijos taryba 2011 m. rugpjūtį buvo gavusi raštą iš Kainų ir energetikos kontrolės komisijos, kuriame pateikta bendro pobūdžio informacija dėl galimų koncentracijos problemų atitinkamoje rinkoje. Šiame rašte nebuvo pateiktas prašymas pradėti tyrimą dėl kokių nors konkrečių aplinkybių, o tik atkreiptas Konkurencijos tarybos dėmesys į tam tikras problemas, todėl Komisijos pateikta informacija Konkurencijos taryba galės pasinaudoti ateityje vertindama padėtį ir vykdomus sandorius (gautus pareiškimus dėl ketinamos vykdyti koncentracijos) atitinkamoje rinkoje“, – rašoma Konkurencijos tarybos IQ žurnalui atsiųstame atsakyme.
VKEKK vadovė Diana Korsakaitė tvirtino, kad biokuro rinkoje ex ante reguliavimo, kurį vykdytų reguliavimo institucija (šiuo atveju – VKEKK), nėra numatyta energetikos įstatymuose: „Tai – laisva rinka. Yra ex post reguliavimas Konkurencijos įstatymo pagrindais. Ir pagal šį įstatymą dėl detalesnių tyrimų poreikio sprendimus priima Konkurencijos taryba.“
Rinkoje geriausios vietos užimtos
Jeigu biokuro rinkoje veikia net 100 ūkio subjektų, kas trukdo kitoms įmonėms šį kurą pardavinėti pigiau nei „Bionovus“?
„Biokuro rinka labai perspektyvi, tačiau į ją neįmanoma patekti. Šilumos tiekėjai iškelia tokius reikalavimus, kuriuos atitinka tik didžiausios biokuro įmonės. O šie žaliavą pusvelčiui superka iš mažesnių rinkos dalyvių, o brangiai perparduoda saviems“, – apmaudo neslėpė vienos nedidelės įmonės atstovas, nenorėjęs skelbti pavardės.
Anot jo, kai kurios šilumos gamybos įmonės pasistatė tokias katilines, kuriose gali būti kūrenamas tik labai kokybiškas biokuras, pavyzdžiui, briketai, skiedros, o miško kirtaviečių atliekų su priemaišomis niekas neperka.
Pašnekovas prasitarė, kad įmonėms, pamėginančioms pasipriešinti nusistovėjusiai tvarkai, tenka susidurti su labai skaudžiais „konkurencijos“ padariniais, kai kenkiama piktybiškai, gadinama mažesnių rinkos žaidėjų technika ir net grasinama.
Ekspertai mato bene vienintelę išeitį, kuri padidintų konkurenciją biokuro rinkoje. Tai – biokuro birža. Tačiau šios apmatai dar tik kuriami Energetikos ministerijoje. Kada birža galėtų pradėti veikti, neprognozuojama.
Vis dėlto Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA vadovas Remigijus Lapinskas pasiryžęs įrodyti, kad biokuro rinka yra visiškai laisva: „Šios rinkos uzurpuoti praktiškai neįmanoma. Be to, Lietuva yra tarptautinės rinkos dalis, o į mūsų šalį įvežamas biokuras iš Latvijos ir Baltarusijos. Jeigu biokuro kainos Lietuvoje drastiškai pakiltų, kaip mus čia gąsdina, tai tuomet pigesnio biokuro būtų galima atsivežti iš Švedijos.“
Jis suabejojo, ar „Bionovus“ jau užima beveik 50 proc. biokuro rinkos, ir šią dalį būtų linkęs sumažinti iki 35 proc. „Ne biokuras kaltas, o politikai, jeigu šioje rinkoje leidžiama formuotis monopolijai. Manau, kad valstybė tikrai yra pajėgi išspręsti šią problemą. Mes palaikome idėją kurti biokuro biržą, tačiau pirminiam projektui, kuris rengiamas Energetikos ministerijoje, esame pateikę nemažai pastabų“, – sakė asociacijos vadovas.
Lieka tikėtis, kad per artimiausius metus, kol didmiesčiai statysis biokuro katilines, šis kuras pagal kainą nepasivys rusiškų dujų, nes tuomet teks milijonais penėti savus monopolininkus ir guostis tik vienu, kad šie pinigai nepildo „Gazprom“ kišenės.
Audrius Vaitkevičius
„Bionovus“: esame kalti dėl to, kad dideli
Viena didžiausių Lietuvos biokuro bendrovių „Bionovus“ kratosi metamų kaltinimų dėl galimo dominavimo rinkoje. Tačiau skaidrumo galinčios įnešti biokuro biržos nauda „Bionovus“ generalinis direktorius Audrius Vaitkevičius abejoja.
Ar pagrįstai kai kurie ekspertai skaičiuoja, kad „Bionovus“ užima beveik 50 proc. Lietuvos biokuro rinkos ir todėl diktuoja šio kuro kainas?
Stebiuosi, iš kur padarytos tokios išvados. Aš tokių skaičių neturiu. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, šalyje veikiančių biokuru kūrenamų katilinių galingumas siekia apie 700 MW, o mes prižiūrime apie 250 MW (kai kurias katilines – tik iš dalies). Taigi „Bionovus“, įskaičiuojant ir „Šiaulių energiją“, su kuria sutartis netrukus turi būti pasirašyta, užima tik šiek tiek daugiau nei trečdalį Lietuvos biokuro rinkos. Nelabai įsivaizduoju, apie kokį kainų diktatą galima kalbėti, visas mūsų pardavimas vykdomas išskirtinai konkursų būdu. Žinoma, mes esame komercinė struktūra ir stengiamės uždirbti. Bet dėl specialiai didelės kainos su šilumos gamintojais tikrai nesitariame.
Tačiau „Bionovus“ tiekiamo biokuro kaina yra viena aukščiausių.
Taip, ir paaiškinsiu kodėl. Viena priežasčių – Lietuvoje įvairūs tiekėjai skirtingai skaičiuoja parduodamos biokuro produkcijos vienetus: vieni – pagal tūrį, antri – pagal pagamintos šilumos kiekį MWh, treti – pagal degiosios medžiagos kiekį. Juos reikia suvienodinti, ir tuomet baigsis manipuliacijos skaičiais. „Vilniaus energija“, kuriai parduodame dalį produkcijos, turi svarstykles, laboratorijas ir išskaičiuoja drėgmę, net iš kiekio išmeta pelenus, o mūsų atvežto biokuro kainą skaičiuoja pagal degiosios medžiagos kiekį. Jeigu visos katilinės kainą skaičiuotų pagal vienodus principus, tai ir VKEKK statistikoje pamatytume visai kitus biokuro kainų skaičius.
Ar didžiausi „Bionovus“ biokuro pirkėjai yra tai pačiai įmonių grupei priklausančios bendrovės „Litesko“ ir „Vilniaus energija“?
Galiu parodyti jums mūsų užsakovų sąrašą, kuriame yra ne tik šios dvi įmonės, bet ir keliolika kitų (rodo sąrašą). Apmaudu, kad viešojoje erdvėje manipuliuojama įvairiais skaičiais, tačiau detalesnių duomenų pateikti negaliu, nes tai – komercinė paslaptis. Beje, dirbti su „Vilniaus energija“ nėra taip paprasta – sutartyse numatytos labai griežtos sąlygos ir standartai, nes to reikalauja Prancūzijos įmonė „Dalkia“.
Ar „Bionovus“ nėra vienintelė Lietuvos įmonė, kuri atitinka šiuos standartus?
Tikrai ne. Standartus atitinka ir kitos didesnės įmonės.
„Bionovus“ dažnai pavadinama tik tarpininke, kuri pigiai superka žaliavą ir brangiai ją perparduoda.
Mes iš perdirbėjų superkame tik nedidelę dalį medienos atliekų, didžiąją dalį gaminame patys su savo technika, į kurią investuojame nemažai lėšų. Žinoma, įmonė rišasi prie artimesnių taškų, bet savo padalinius sukūrėme nuo nulio. Šiemet daug investavome į technikos atnaujinimą, kad būtume stiprūs. Tačiau dabar esame kaltinami nebūtais dalykais tik dėl to, kad esame dideli rinkoje. O didelis verslas Lietuvoje yra nemėgstamas.
Smulkesnės įmonės skundžiasi, kad biokuro rinka yra uždara ir pasidalyta didžiųjų bendrovių, kurios neprileidžia mažųjų prie šilumos gamintojų.
Kai kai kurie mažesni biokuro tiekėjai pyksta, o šilumininkai mūsų klausia, kodėl mūsų produkcija iki 20 proc. brangesnė už ūkininko Petro. Tačiau Petras medienos atliekų priekabą atveš tada, kai norės ir galės. O šilumos tinklai žiemą turi užsitikrinti stabilų biokuro tiekimą. Tai, ypač atėjus šaltai žiemai, gali garantuoti tik didelės įmonės, turinčios daug patirties ir patikimą techniką. Žinoma, pagaminti šilumai nedidelio galingumo katiluose pakaks sudaryti sutartį su smulkesniais verslininkais.
Kas Lietuvoje daugiausia lemia biokuro kainas?
Lietuvoje, kaip visoje Europoje, labiausiai biokuro kainas lemia jo paklausos ir pasiūlos santykis. O šis dažnai priklauso nuo orų sąlygų, taip pat nuo mūsų kaimyninių šalių pasiūlos ir paklausos. Šiuo metu biokuro gamintojų Lietuvoje yra daugiau nei realizavimo taškų. Spėju, kad apie 40 proc. žaliavos ir biokuro produkcijos realizuojama ne Lietuvoje, o Lenkijoje, Skandinavijos šalyse ir kitur, kur mokama daugiau. Kai ten pakyla paklausa, pas mus padidėja kainos.
Tai galbūt daugiau skaidrumo biokuro rinkoje atsirastų įkūrus biokuro biržą?
Man kyla klausimas – kuo birža skirsis nuo dabartinės situacijos, juk ir dabar visi kvalifikaciją atitinkantys tiekėjai gali dalyvauti konkursuose ir juos laimėti. Šilumos tinklai vis tiek rinksis tą biokuro tiekėją, kuris užtikrins reikiamą kiekį ir stabilumą, ypač žiemą. Matau tik vieną biržos pliusą – visi biokuro tiekėjai galės pasiūlyti savo produkciją, nes, ko gero, tam nebereikės atitikti jokių dabar gamintojui keliamų kvalifikacijos reikalavimų. Tačiau ar tai gerai ir kaip tai lems tiekimo stabilumą, parodys laikas. Taigi aš tvirtų biržos pranašumų kol kas nematau. Apie tai reikėtų diskutuoti po to, kai bus išleistos šios biržos darbo taisyklės.
