Po 4 metų neberūks.
Vilnius ir Kaunas turi bendrą galvos skausmą – po ketverių metų abu didmiesčiai gali likti be šilumos arba mokėti dideles baudas už aplinkos taršą, kad toliau veiktų šiluminės elektrinės. Išeičių yra, bet jos visos – popieriuje.
Dviem didžiausiems šalies miestams 2016-ųjų sausio 1-oji gali prilygti pasaulio pabaigai. Tuomet baigiasi Briuselio numatytas 6 metų pereinamasis laikotarpis ir įmonėms įsigalios griežtesni ES taršos reikalavimai – išmetamų azoto oksidų deginant dujas norma turi sumažėti 3,5 karto, o deginant mazutą išmetamų sieros oksidų norma griežtės 8,5 karto, kietosioms dalelėms – 2,5 karto.
Dabartinės Vilniaus ir Kauno elektrinės neatitiks taršos reikalavimų, tad būtina jas arba modernizuoti ir pasirūpinti teršalus sulaikančiais filtrais, arba uždaryti. Jeigu elektrinės toliau veiks, joms teks mokėti didelius taršos mokesčius, o šie pateks ir į taip nemažas sąskaitas už šildymą.
Griežtesni ES taršos reikalavimai virto tikru baubu, kuriuo abiejų savivaldybių politikus gąsdindavo privatus šilumos ūkį valdantis verslas. Vilniuje taip siekta gauti leidimą statyti atliekų deginimo gamyklą, o Kaune – naują šiluminę elektrinę, kurios statybos imtųsi antrinė „Gazprom“ įmonė.
Vis dėlto šių metų pradžioje paskelbtos kelios naujienos, galinčios prašviesinti niūrų 2016-ųjų scenarijų.
Pasikeitus Kauno valdžiai, atgaivintas bendras „Lietuvos energijos“ ir „Kauno energijos“ projektas statyti naują kogeneracinę biokuro jėgainę dabartinės Petrašiūnų elektrinės teritorijoje. Tiesa, ji galėtų patenkinti tik apie 20 proc. miesto šilumos poreikio.
Rusijos dujų monopolininko valdoma Kauno termofikacijos elektrinė, gaminanti beveik 90 proc. šilumos, taip pat skelbia rengianti modernizacijos projektą, tačiau per dvejus metus žada investuoti ne 400 mln. litų, kaip dabartinis akcininkas įsipareigojo miesto valdžiai, o keturiskart mažiau. Tiek investicijų esą pakaktų, kad elektrinė atitiktų naujus ES taršos reikalavimus.
„Gazprom“ pažadai miesto valdžios nelabai guodžia – Kauno meras Andrius Kupčinskas neatmeta galimybės, kad bus siekiama nutraukti 2002 m. pasirašytą Kauno termofikacijos elektrinės pardavimo sutartį, nes dabartinis savininkas neįvykdė finansinių įsipareigojimų.
Kauno politikai taip pat prisiminė tarybos patvirtintas energetikos strategines gaires, kuriose numatyta, kad miestui vietoj vieno šilumos gamintojo vertėtų turėti bent tris, naudojančius skirtingas kuro rūšis: dujas, biokurą ir atliekas. Taigi suskubta rengti nepriklausomų šilumos gamintojų prisijungimo prie miesto šilumos tinklo taisykles. Dar pernai „Kauno energija“ gyrėsi gavusi aštuonių nepriklausomų gamintojų paraiškas statyti kogeneracines jėgaines ir prisijungti prie bendrovės valdomų šilumos tinklų. Tačiau kiek garsiau girdisi tik „Fortum Heat Lietuvos“ ketinimai Kauno LEZ teritorijoje iki 2016 m. pastatyti kogeneracinę elektrinę.
„Ačiū. Viso gero“?
Vilniaus šilumos ūkį išsinuomojusi „Dalkia“ dar 2010 m. pasisiūlė spręsti „2016-ųjų problemą“ ir investuoti į biomasės katilus, tačiau iškėlė sąlygą – sostinės savivaldybė turi 20 metų pratęsti nuomos sutartį, kuri baigiasi 2017 m.
Šių metų sausį paaiškėjo, kad prancūzai jau nebekelia jokių sąlygų ir nori investuoti 500 mln. litų (tai perpus pigiau nei kainuotų filtrai) į 300 MW biokuro katilinę, kurioje būtų pagaminta 60 proc. sostinei reikalingos šilumos ir ji būtų 20 proc. pigesnė nei dabar. Tiesa, VKEKK įspėjo, kad leidimą statyti jėgainę „Dalkia“ gaus tik įrodžiusi, kad šilumą sugebės gaminti pigiau nei šiuo metu jos valdoma „Vilniaus energija“. Tokiems investiciniams planams dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas.
Tikėtina, kad prancūzai milijonus Lietuvoje paliks ne už dyką ir suras būdų, kaip pratęsti šilumos ūkio nuomos sutartį. Tačiau energetikos užkulisiuose vis garsiau svarstoma, kad investuotojai gali sulaukti tik mandagios padėkos: „Ačiū. Viso gero.“ Mat S. Daukanto aikštės rūmuose iki šiol pernelyg daug kritikos buvo išsakyta monopolininkams, kurie, pasistatę jėgainę, įsitvirtintų šilumos gamyboje nebe kaip laikini nuomininkai, o kaip savininkai.
Net jeigu „Dalkios“ planams bus uždegta žalia šviesa, vargu ar iki 2015-ųjų pabaigos pavyks užbaigti statybas. Taigi „Vilniaus energijai“ veikiausiai prireiks „B plano“. O jis, kaip teigė įmonės komercijos direktorius Rimantas Germanas, numato, kad nuo 2016-ųjų sausio 1 d. įmonė sustabdytų trečiąją jėgainę, o miestui šilumą gamintų likusios dvi, kurių galingumas mažesnis, nei numatyta ES direktyvoje. Tačiau tokių pajėgumų pakaks, jeigu bus šilta žiema.
