Seimo rinkimams partijos ruošis pešdamosis dėl svarbių įstatymo projektų.
Socialdemokratų partijos pirmininkui Algirdui Butkevičiui prakalbus apie valdančiųjų nenorą atskleisti visas „Snoro“ nacionalizavimo detales, parlamente įsiplieskė pirmoji priešrinkiminė kova. Seimo pirmininkė, konservatorė Irena Degutienė apipilta kaltinimais dėl jos sūnaus įmonės neva įvykdytų neteisėtų operacijų bankrutuojančiame „Snore“, A. Butkevičius – dėl siekio apginti buvusius banko savininkus. Kuri pusė išlips iš balos sausa?
Tokie ir panašūs akibrokštai gali tęstis ir paskutinę šio Seimo sesiją pavasarį. Būsimoje darbotvarkėje – aistras tarp valdančiųjų ir opozicijos keliantys klausimai bei ketinimai nuversti aukštus postus užimančius asmenis.
„Snoro“ tyrimas, Aukštojo mokslo reforma, koncesijos sutartis su Visagino atominės elektrinės statybų partnere „Hitachi“ bei nauji mokesčiai – klausimai rimti, bet, greičiausiai, jie tebus priemonės graibstant rinkėjų balsus prieš artėjančius parlamento rinkimus.
Vyriausios rinkimų komisijos pirmininko Zenono Vaigausko teigimu, skaidresnę kovą galėtų užtikrinti partijų pasirašyta sąžiningų rinkimų deklaracija. Tokia deklaracija buvo siūlyta prieš praėjusių metų savivaldos rinkimus, tačiau tesulaukta pasiteisinimo – neįmanoma atsakyti už visus partijų narius. O juk ir pati kova tuomet nebebūtų įdomi eiliniam Lietuvos rinkėjui, ar ne?
„Snoro“ draugai ir priešai
Vos paskelbus apie „Snoro“ nacionalizaciją opozicija pradėjo baksnoti į valdančiuosius, neva žinojusius apie banko problemas ir jo „užgrobimą“. Tuo tarpu valdančioji dauguma įtikinėjo opozicijos narius, kad atviras „Snoro“ tyrimas pakenks bankroto procedūros vykdymui ir suteiks prielaidas Didžiajai Britanijai neišduoti buvusių banko akcininkų Vladimiro Antonovo ir Raimondo Baranausko.
Valdančioji dauguma nesutiko kurti laikinosios tyrimo komisijos dėl „Snoro“, tačiau į darbotvarkę klausimas bus įtrauktas sausio 30 dieną. Opozicijos lyderis Valentinas Mazuronis teigė, jog pritrūkus balsų, klausimą dar kartą kels pavasario sesijos metu.
A. Butkevičius tikino Generalinei prokuratūrai pateikęs iš banko gautus dokumentus, neva įrodančius, jog keli valdančiosios daugumos atstovai ar jų giminaičiai turėjo galimybę neteisėtai disponuoti lėšomis bankrutavusiame banke.
Kol kas nėra nei vieno oficialaus įrodymo, jog bent vienas Seimo narys žinojo apie būsimą „Snoro“ griūtį ir apsaugojo banke turėtas lėšas. Tačiau opozicijos užsispyrimas dėl laikinosios tyrimo komisijos greičiausiai privers viešumon iškelti dar ne vieną pavardę.
Su tuo iš dalies sutiko ir konservatorė I. Degutienė. Ji patikino, jog jau prieš kelis mėnesius buvo įspėta apie ketinimus ją versti iš Seimo pirmininkės posto. Tokius ketinimus, anot jos, puoselėja socialdemokratai, o A. Butkevičiaus kaltinimai, mesti jos sūnui, yra viena iš susidorojimo priemonių.
Studijų reformos įkaitai
Jau renkami parašai dėl interpeliacijos švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui, kuris, opozicijos teigimu, nesugebėjo sukurti ne tik tvarkingos, bet ir teisiškai teisingos aukštojo mokslo sistemos.
Socialdemokratai dėl pokyčių kovos įnirtingiausiai: praėjusią savaitę Seimas patvirtino naujas Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, o Vytenio Andriukaičio siūlytas projektas perkeltas būsimiems plenariniams posėdžiams. Pagrindinis klausimo komitetas teisinosi, kad įvertinti šimto puslapio dokumentą pritrūko laiko.
V. Andriukaitis teigė, jog naujos Studijų ir mokslo įstatymo pataisos Konstitucinio Teismo vėl bus pripažintos neatitinkančiomis pagrindinio šalies įstatymo. Anot socialdemokrato, prezidentė taip pat turėtų jas vetuoti.
Tuo tarpu G. Steponavičius dėl ruošiamos interpeliacijos ir pataisų atitikimo Konstitucijai nesijaudina. Ministro teigimu, tai – tik galimybė parengti tobulesnį įstatymo projektą. Juo labiau, kad pavasario sesijos metu laikinąsias nuostatas turėtų pakeisti naujas įstatymas.
Tačiau Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma tikino nemanantis, jog aukštojo mokslo reforma sukels didžiausias aistras Seime. Anot jo, nei interpeliacijai, nei naujam Aukštojo mokslo įstatymui, greičiausiai, opozicijos balsų nepakaks.
„Hitachi“ palaimins arba prakeiks
Pavasarį Seimo ir Vyriausybės teismui turėtų būti pateikta Visagino atominės elektrinės statybų partnerės „Hitachi“ ir Lietuvos koncesijos sutartis.
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas parlamentarus jau tikino, jog jokie išankstiniai finansiniai įsipareigojimai bendrovei nebuvo įvykdyti, mat opozicija kurį laiką įtarinėjo, jog partneriams jau pervesti 200 mln. litų.
J. Razma sutinka, jog koncesijos sutartis su „Hitachi“ gali tapti ne tik sunkiausiu sesijos klausimu, bet ir sukelti didžiausias aistras tarp oponentų parlamente. Apie galimą kovą užsimena ir V. Mazuronis, tačiau tikina, kad A. Sekmoko kėdės neklibins, jei sąlygos tenkins opoziciją.
Energetikos ministro kėdės opozicija reikalavo jau praėjusių metų pabaigoje. A. Sekmokas iki 2011 metų spalio mėnesio buvo pažadėjęs susitarti su rusais dėl pigesnių gamtinių dujų, tačiau šio pažado neįvykdė. Nepaisant to, opozicijai nepavyko surengti interpeliacijos – tokių ketinimų nepalaikė valdantieji.
Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Algis Čaplikas aiškino, jog būtų netikslinga derybų su galimais atominės elektrinės statybų partneriais įkarštyje versti ministrą. Joms pasibaigus esą bus sprendžiama, ar A. Sekmokas padarė viską, ką galėjo.
Mokesčiais žongliruoti nenori
„Netikėtai“ deficitinis 2012 metų biudžetas privertė griebtis paskutinės minutės priemonių – naujų mokesčių. Tačiau įteisintas tik vienas – šių metų sausio 1 dieną įsigaliojęs prabangaus nekilnojamojo turto apmokestinimas.
Žadėta, jog pavasario sesijoje bus kalbama apie automobilių, visuotinį nekilnojamojo turto bei indėlių palūkanų apmokestinimą. Neatmesta idėja svarstyti ir opozicijos siūlytą progresinių mokesčių sistemą.
Tačiau J. Razma abejoja, kad kadenciją baigiančiam Seimui derėtų spręsti šiuos klausimus: „Nemanau, jog šiuos klausimus būtų galima sėkmingai išspręsti rinkiminiais metais. Geriau juos spręstų naujas Seimas, planuodamas naujų metų biudžetą.“
Opozicija skelbė, jog su automobilių bei indėlių palūkanų apmokestinimu sutiks, jei nebus atmesta progresinių mokesčių idėja. Šūkiais dėl „socialinio teisingumo“ apsiginklavę opozicijos atstovai greičiausiai politikuos ir šiuo klausimu. Laukia dar viena naktinė mokesčių reforma?
