Nuo 2006 metų į Rusiją išvežta gyvų kiaulių už 560 mln. litų.
Lietuvos kiaulių augintojai piktinasi jau pusmetį nesulaukiantys, kol bus atnaujintas gyvų kiaulių eksportas į Rusiją. Mūsų šalies Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) teigia nematanti jokių kliūčių atnaujinti eksportą, tačiau Rusijos pareigūnai teigia, kad jiems vis dar trūksta informacijos.
Eksportuoti gyvas kiaules į Rusiją buvo uždrausta po to, kai praėjusių metų birželį Jonavos rajone užfiksuotas kiaulių maras išplito po kelis šių gyvulių auginimo kompleksus. Tuo metu buvo žadama, kad Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnyba gyvų kiaulių eksportą Lietuvai leis atnaujinti, kai tokį leidimą suteiks Europos Sąjunga.
Europos Komisija (EK) draudimą eksportuoti kiaules Lietuvai atšaukė praėjusių metų rugsėjį. Tačiau Rusija gyvų kiaulių iš mūsų šalies vis dar neįsileidžia.
Augintojai pyksta, tarnyba ginasi
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos prezidento Algio Baravyko teigimu, šalies ūkininkai labai laukia, kol bus atnaujintas gyvų kiaulių eksportas į Rusiją ir neturi jokių žinių, kodėl delsiama tai padaryti.
A. Baravykas vardijo, kad dėl kiaulių eksporto su Rusijos pareigūnais turėtų susitarti valstybinės institucijos – pirmiausia, VMVT, o prireikus – ir Žemės ūkio ar Užsienio reikalų ministerijos.
„Tarpvalstybinės sutartys dėl prekybos apribojimų, atšaukimų, yra jų kompetencija. Jiems nesiseka to padaryti. Bet klausimas, ką jie daro ir ar tikrai tai daro. To mes nežinome, nes jie tuo klausimu mus nelabai ir informuoja“, – kritiką žėrė kiaulių augintojų atstovas.
Tačiau Aurelija Alionienė, VMVT Pasienio maisto ir veterinarinės kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė, tikino, kad tarnyba dėl leidimo atnaujinti kiaulių eksportą į Rusiją aktyviai derasi nuo tada, kai šį leidimą davė EK.
„Lietuva nemato kliūčių, galinčių sutrukdyti panaikinti kiaulių ir kiaulienos produktų eksporto apribojimus. Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnybai nuolat yra pateikiama išsami informacija apie klasikinio kiaulių maro likvidavimą Lietuvoje“, – sakė A. Alionienė.
Rusijai vis dar trūksta informacijos?
Tačiau IQ.lt turimas dokumentas rodo, kad Rusija vis dar laukia, kol mūsų šalies VMVT pateiks tam tikrą informaciją.
Lietuvos VMVT vadovui Jonui Miliui praėjusių metų gruodį siųstame jo kolegos Rusijoje Aleksejaus Saurino laiške teigiama, kad atnaujinti gyvų kiaulių eksportą trukdo tai, jog Tarptautiniame epizootijų (epizootija – infekcinės gyvulių ligos išplitimas tam tikru laiku ūkyje ar didesnėje teritorijoje) biure nėra informacijos apie epizootinę situaciją, susijusią su klasikiniu kiaulių maru Lietuvoje 2011 metais.
„Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nuo paskutinio karto, kai Lietuvos Respublikoje buvo užfiksuotas klasikinis kiaulių maras, praėjo mažiau nei 12 mėnesių, kiaulienos eksportas iš Kauno apskrities negali būti atnaujintas“, – teigiama A. Saurino laiške.
Vežti kiaulieną į Rusiją iš kitų mūsų šalies apskričių leidžiama nuo praėjusių metų rugsėjo.
A. Alionienė sakė, kad sausio 20–29 Berlyne vyksiančioje žemės ūkio parodoje–mugėje „Žalioji savaitė – 2012“ žemės ūkio ministras ir VMVT vadovas susitiks su atsakingais Rusijos pareigūnais ir toliau derėsis dėl eksporto atnaujinimo.
„Tikimasi, kad šis susitikimas padės aiškiau suprasti Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnybos poziciją dėl apribojimų panaikinimo ir eksporto atnaujinimo terminų, – dėstė VMVT atstovė. – Pažymėtina, kad Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnybai priėmus sprendimą atšaukti eksporto apribojimus, kiaules bus leidžiama eksportuoti tik iš tų ūkių, kurie yra įgyvendinę sugriežtintus biosaugos reikalavimus.“
Eksporto vertė
A. Baravykas skaičiavo, kad per 11 praėjusių metų mėnesių kiaulienos į Rusiją buvo eksportuota už 17 mln. litų, o gyvų kiaulių – už 42 mln. litų. „Čia turint minty, kad pusę metų mes nevežėme kiaulių į Rusiją. Čia tik pusės metų eksportas“, – pažymėjo pašnekovas.
Palyginimui: 2010 metais kiaulienos į Rusiją eksportuota už 7,6 mln. litų, o gyvų kiaulių – už 102 mln. litų. 2009 metais kiaulienos ir gyvų kiaulių į kaimyninę šalį išgabenta atitinkamai už 2,3 mln. litų ir 188 mln. litų.
„Su Rusija gyvomis kiaulėmis pradėjome prekiauti 2006 metais. Per tą laikotarpį gyvų kiaulių buvo išvežta už 560 mln. litų, o kiaulienos – už 45 mln. litų“, – sakė A. Baravykas.
Kaina sumažėjo, bet ne parduotuvėje
Anot A. Baravyko, vos uždraudus vežti kiaules į Rusiją, vieno gyvos kiaulės kilogramo kaina iškart sumenko bent 70 centų. Dabar ji stabili, tačiau, palyginti su laikotarpiu, kai eksportas nebuvo uždraustas, yra mažesnė 50 centų.
„Vartotojui gyvos kiaulės kaina įtakos nelabai turi, nes ji mažesnė tik puse lito. Prekybos centrai nežinia, kaip užsideda, pamažina, nesuprasi… Nėra tiesioginio ryšio tarp gyvos kiaulės kainos ir mėsos kainos parduotuvėje“, – patikino A. Baravykas.
Anksčiau skelbta, kad padidėjusi vietinės kiaulienos paklausa nesugebėjo atsverti importuojamos mėsos kainų šuolio. Šių metų pradžiai žadėtas 10-12 proc. mėsos produktų brangimas.
Skaičiuojama, kad vienas Lietuvos gyventojas per metus suvalgo maždaug 70 kilogramų kiaulienos ir jos gaminių. Tai yra dvigubai daugiau, negu užauginama mūsų šalyje. Todėl mėsos perdirbimo įmonės didelę dalį kiaulienos perka užsienyje – Lenkijoje, Vokietijoje, Belgijoje.
