Galutinė aukštojo mokslo reforma turėtų būti patvirtinta Seimo pavasario sesijoje.
Neeilinę Seimo sesiją inicijavę socialdemokratai tikėjosi, jog kelią prasiskins jų siūlomas aukštojo mokslo įstatymas. Antradienį Seimui buvo pristatyti du projektai, siūlantys dvi skirtingas aukštojo mokslo organizavimo tvarkas – opozicijos atstovų ir valdančiųjų su švietimo ir mokslo ministru Gintaru Steponavičiumi priešakyje.
Nors galvota apie projektų kompromisinį variantą, ketvirtadienį bus balsuojama tik dėl laikinųjų G. Steponavičiaus siūlytų pataisų – opozicijos projektas pasirodė per ilgas ir per sunkus įstatymus svarsčiusiam komitetui.
KT nusprendus, jog prieš trejus metus pradėta vykdyti aukštojo mokslo reforma daugeliu atveju neatitinka pagrindinio šalies įstatymo, buvo prašoma skubiai užpildyti susidariusį teisinį vakuumą. Reformos iniciatorius ir šalininkas G. Steponavičius antradienį Seimui pasiūlė esminę laikinąją pataisą dėl studentų rotacijos – ji bus vykdoma ne kas dvejus, o kas vienerius metus.
Taip pat siūlytos naujos aukštosios mokyklos valdymo organo – senato – funkcijos.
Tuo tarpu socialdemokratai, tikinę, jog ir naujasis valdančiųjų variantas neatitiks Konstitucijos nuostatų, siūlė keisti viską iš esmės. Beveik 100 puslapių apimties įstatymo projekte numatytos priešingos galiojančiai tvarkai nuostatos: valstybė finansuotų tik jos užsakymu besimokančiųjų vietas, finansavimo netektų privačios aukštosios mokyklos, studentų pasiekimai būtų vertinami kas semestrą.
Tačiau trečiadienį išvadas dėl projektų turėjęs teikti pagrindinis Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas tolimesniam svarstymui palaimino tik valdančiųjų pataisas. „Nebuvome pajėgūs per parą perskaityti, įvertinti ir pataisyti socialdemokratų projektą – įstatymas užima apie 100 puslapių. Pašome svarstymą atidėti ir prašyti Vyriausybės išvadų“, – kalbėjo komiteto pirmininkas bei vienas valdančiųjų projekto teikėjų Valentinas Stundys.
KT ragino kuo skubiau Seimui apsispręsti ir patvirtinti laikinąsias Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, kad būtų pakeisti tie punktai, kurie labiausiai pažeidžia Konstituciją. Šios turėtų įsigalioti jau po egzaminų sesijos.
Pagrindinis komitetas ketvirtadienį Seimui siūlys balsuoti dėl galimybės kiekvienai aukštajai mokyklai atskirai apsispręsti, kas kiek laiko reikėtų taikyti studentų rotaciją. Tačiau pataisomis numatoma – ne rečiau nei kas vienerius studijų metus. Taip pat patikslintos senato funkcijos.
V. Stundys teigė, jog komitetas prašys sudaryti darbo grupę, kuri galėtų nuodugniau ištirti, ar valdančiųjų siūlomame projekte nebėra Konstitucijai prieštaraujančių nuostatų – naujasis projektas būtų pateiktas pavasario sesijos metu.
Komiteto pirmininkas teigė tikintis, jog Seimas ketvirtadienį pritars siūlomam laikinajam projektui: „Nebūtų teisinga nežinomybėje palikti akademinio pasaulio atstovus, studentus.“
Studentai palaiko
Anksčiau portalui IQ.lt Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Dainius Dikšaitis teigė, jog jų organizacija pasisako už valdančiųjų siūlomas pataisas, o socialdemokratų pristatytą variantą galima būtų svarstyti ilgalaikėje perspektyvoje.
Trečiadienį LSS, Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA) bei Lietuvos studentų atstovybių sąjunga paskelbė, kad palaiko kas metus vykdomą studentų rotaciją, o gerai besimokančiu studentu turėtų būti laikomas tas, kuris neturi akademinių skolų bei patenka į valstybės užsakymo kvotas.
„Toks susitarimas galioja tik dabar, palaikomas variantas toli gražu nėra tobulas, bet dabartinėje situacijoje jis yra geriausias įmanomas“, – kalbėjo Arminas Varanauskas, VU SA prezidentas.
Studentams atstovaujančios organizacijos ragina aktyviau bendradarbiauti su akademine bendruomene ir atsižvelgti į jų siūlomas pastabas.
